Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymas bausti už keiksmažodžius internete vertinamas skeptiškai arba itin neigiamai. Delfi kalbintų pašnekovų įsitikinimu, yra svarbesnių darbų, o ir apskritai valstybė neturėtų imtis reguliuoti šios srities. Pašnekovų teigimu, ministerijos užmojai primena sovietinius laikus, kai ribota žodžio laisvė.
Tiesa, kultūros ministras Simonas Kairys kiek nuosaikesnis: jo įsitikinimu, baudos už keiksmus internete veiktų prevenciškai ir galbūt jie nepasiektų nepilnamečių.
Teigia, kad pakeitimai atgrasytų
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kurių vienas iš tikslų – numatyti atsakomybę už necenzūrinių žodžių vartojimą internete, VRM registravo sausio 19-ąją, šiuo metu pataisos derinamos su suinteresuotomis institucijomis.
Siūloma, kad už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose ar interneto erdvėje vartojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, grėstų 30–140 eurų bauda.
„Pastaruoju metu socialiniai tinklai ar kitos informacinės ir ryšių technologijos įgauna vis didesnę reikšmę, o administraciniai nusižengimai daromi ir virtualioje erdvėje. Reaguojant į besikeičiančias aplinkybes būtina ir ANK nustatyti, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ne tik viešoje vietoje, bet ir socialiniuose tinkluose ar naudojant informacines ir ryšių technologijas“, – dėstoma pataisų aiškinamajame rašte.
Nors, pasak ministerijos, teismų praktikoje vieša interneto erdvė ir yra prilyginama viešajai vietai, manoma, kad aiškiai suformuluota kodekso norma, draudžianti necenzūrinius žodžius interneto erdvėje, palengvintų ne tik jos taikymą, tačiau turėtų ir prevencinę reikšmę.
„Nes konkrečiai apibrėžta teisės norma jos adresatui leidžia suprasti, kokio elgesio iš jo tikimasi, ir tokiu būdu iš anksto atgraso nuo draudžiamos veikos darymo“, – aiškinamajame rašte pridūrė VRM.
Ministras: yra svarbesnių klausimų
Delfi kalbintas kultūros ministras S. Kairys teigė, jog į siūlymą taikyti administracinę atsakomybę už necenzūrinių žodžių vartojimą internete bei už tai bausti žiūrėtų ne per Visuomenės informavimo įstatymo, o per Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo prizmę.
Tiesa, anot jo, dabar yra kiek svarbesnių klausimų nei keiksmažodžiai internete.
„Man atrodo, svarbesni dalykai yra neapykantos skatinimas, karo kurstymas, ypač imant šių dienų aktualijas, tai – pats pagrindinis dalykas, į ką reikėtų labiausiai orientuotis.
Bet, kalbant apie šią konkrečią situaciją, yra kitos aplinkybės. Čia reikia žiūrėti ne tiek į Visuomenės informavimo įstatymą, bet į Nepilnamečių apsaugos įstatymą. Šis įstatymas reglamentuoja visą viešąją erdvę, o <...> nešvankūs posakiai, nepadorūs gestai turėtų nepasiekti nepilnamečių“, – komentavo ministras.
Vis dėlto jis svarstė, kad asmenų, vartojančių necenzūrinius žodžius internete, baudimas turėtų būti paremtas protingumo kriterijais ir proporcingumo principais.
„Kaip suprantu, siūlymai yra teikiami remiantis pačios policijos siekiais. Iš Kultūros ministerijos perspektyvų aš žiūrėčiau – gal ir skamba naivokai – į švietimą, kuris neatneš rezultatų per savaitę, mėnesį ar per metus. Bet, mano galva, švietimas, jaunimo įtraukimas į kultūrinius procesus eliminuotų ir tą grėsmę, nuo kurios bandoma kažkaip apsaugoti kitomis priemonėmis. Man atrodo, viskas remiasi į visuomenės brandą, atsakomybės suvokimą“, – dėstė S. Kairys.
M. Maldeikis: valstybė neturi tuo rūpintis
Neseniai knygą išleidęs Seimo konservatorius Matas Maldeikis teigė prieštaraujantis VRM iniciatyvai dėl baudų už necenzūrinę leksiką. Valstybėje, pasak jo, yra didesnių problemų ne tai.
„Tai, ką aš skaičiau apie tą pasiūlymą, aš jam visiškai prieštarauju. Tai yra ne vietoje ir ne laiku pateiktas pasiūlymas, ar bent jau tokie svarstymai.
Reikia kalbėti apie tai, kad internete mes turime problemų su įžeidinėjimais, kurie peržengia [ribas], tampa grasinimu. Tačiau, jeigu mes kalbame apie kažkokius keiksmažodžius ir panašius dalykus, valstybė tikrai neturi tuo rūpintis. Valstybėje yra kitų, žymiai didesnių problemų, kuriomis turėtų rūpintis Vidaus reikalų ministerija“, – Delfi komentavo M. Maldeikis.
Tuo, anot jo, labiau, kai, pavyzdžiui, už grasinimą jau yra numatyta atsakomybė.
„Turime pavyzdžių, kai yra peržengiama riba, ir tai tikrai yra ta riba, kurios nederėtų peržengti internete. Tačiau, jeigu mes kalbame apie keiksmažodžius ir panašius dalykus, tiesiog tai nėra valstybės rūpestis ir neturi būti valstybės rūpestis, kas ir kur nusikeikė internete.
Mes visi būna vieną ar kitą kartą pasakome riebesnį žodį, bet aš nenoriu, kad man valstybė reguliuotų, nusikeikė kažkas, ar nenusikeikė“, – komentavo parlamentaras iš valdančiosios daugumos.
A. Širinskienė: tai nenormalu
Paklausta apie VRM siūlymą, atstovė iš opozicijos, Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė ėmė juoktis.
„Šurajevui ir kitiems bus šakės, nes greičiausiai mokės baudas kas antrą dieną, jeigu ne kasdien“, – komentavo ji.
„O jeigu rimtai, man apmaudu, kad imamasi tokių priemonių, kada to įstatymo iš esmės kaip ir užtenka, nes viešojoje erdvėje tas elgesys ir taip yra draudžiamas. O čia bandoma išryškinti vieną segmentą – keiksmus internete, bet yra ir kitos vietos, ir erdvės.
Tikrai, manau, kad šiuo atveju ne tokių priemonių reikėtų imtis. Akivaizdu, kad toks reguliavimas kurstys skundimo kultūrą, nes feisbuke visą laiką yra nepatenkintų sekėjų, kurie tik ir lauks, kol Šurajevas, Užkalnis, ar dar kažkas kitas nusikeiks“, – dėstė A. Širinskienė.
Be to, pasak jos, pirmiausia patiems valdantiesiems reikėtų pradėti nuo savęs ir rodyti gerą pavyzdį visuomenei – normaliau elgtis Seimo posėdžių salėje ir nustoti vartoti keiksmus.
„Gal tada ir visuomenė keistųsi, nes su tokia skundikų valstybe aš abejoju, ar mes visuomenės sąmoningumą kažkuo pakelsime“, – svarstė politikė.
Tai, kad už necenzūrinius žodžius internete siūlo bausti ministerija, jos nuomone, yra nenormalu.
„Jeigu tokį reguliavimą siūlytų dėmesio ištroškęs Seimo narys <...>, tai aš tą dalyką suprasčiau, kad žmogus nori pasipijerinti, dabar toks metas, kai gali save rodyti, sesijos nėra. Man tas atrodytų galbūt ne taip keistai, – vertino A. Širinskienė.
– Bet kai tuo užsiima ministras ir ministerija, tai jau atrodo iš tikrųjų nenormaliai, atrodo kaip negebėjimas savęs realizuoti, negebėjimas identifikuoti problemų, prioritetų ir tada užsiimama visokiais interneto Šurajevais ar kitais veikėjais, kuriuos norima nulinčiuoti ir padaryti tokią skundikų kartą.
Manau, visi puikiai supras, kad internete nebus tiek policijos pareigūnų, kad jie kiekvieną komentatorių iš Lietuvos spėtų susekti. Tada keliuose pas mus nebebus, kam saugumą užtikrinti.“
VRM, pasak A. Širinskienės, ir taip turi rimtų darbų, pavyzdžiui, susijusių su migrantais ir jų apgręžimu, kuriuos esą ir reikėtų judinti.
A. Užkalnis: valstybė nėra grožio puoselėtoja
Kritiškai apie siūlymą bausti už necenzūrinius žodžius internete atsiliepė ir rašytojas, apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Teisėsauga, pasak jo, turėtų rūpintis nusikaltimų užkardymu, o ne tuo, kad gražiau kalbėtume.
„Teisėsauga neteisingai suvokia savo funkciją: ji turi užkardyti kelią nusikaltimams, o ne rūpintis, kad gražiau kalbėtume. Yra toks dalykas, kaip „žodžio laisvė“, kurio niekas neatšaukė, nors ir labai norėtų.
Mūsų raiška neprivalo būti visiems graži, o kurio nors asmens įsižeidimas dar nereiškia nusikaltimo ar prasižengimo, juo labiau baudžiamo be teismo, administracine tvarka. Jus pirma nubaus, paskui jūs turėsite įrodyti, kad esate nekaltas“, – Delfi komentavo A. Užkalnis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje „necenzūrinės kalbos“ nėra, o vartodami keiksmažodžius siekiame išreikšti stiprias emocijas.
„Informuoju ministeriją, kad „necenzūrinės kalbos“ Lietuvos Respublikoje nėra, nes nėra ir cenzūros, kurią savo ruožtu draudžia Konstitucija, tiesiogiai taikomas įstatymas. Būtų gerai, kad ministerija tą dokumentą atsiverstų. Pats terminas „necenzūrinis“ yra sovietmečio palikimas, – pridūrė apžvalgininkas. – Jau yra galiojantys įstatymai, kurie persekioja už neapykantos kurstymą, smurto skatinimą ar sovietinio režimo simbolių naudojimą: keiksmai yra emocijų ženklai, kurie tereiškia stiprią raišką, kartais siejamą su nedažnai minimais dalykais, tokiais, kaip lytiniai organai arba kūno išskyros. Tai nėra nelegalu.“
„Lietuvoje yra apie pusė milijono senolių, kuriems negražu ir bjauru plėšyti džinsai. Paklauskite savo močiutės. Tai nereiškia, kad Lietuvoje reikėtų juos drausti, kaip kokiame Irane, kur valstybė reguliuoja aprangą.
Valstybė negali drausti vartoti žodžių todėl, kad jie negražūs. Valstybė nėra grožio puoselėtoja, estetinis auklėjimas nėra policijos užsiėmimas. Paaiškinsiu: kai statome automobilį ne vietoje, mums paskiria administracinę baudą – nes mes statome jį, pažeisdami aiškias taisykles. Yra linijos ant asfalto, yra ženklai. Ne todėl baudžia, kad mes statome jį „negražiai“, – tęsė A. Užkalnis.
Jis pats prisiminė, kaip kadaise buvo nubaustas dėl pavartoto keiksmažodžio internete.
„Aš daugiau nei prieš dešimtmetį buvau nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dabar nebėra), nes internete pasiunčiau na*ui per Sausio 13-ąją kažkokį vatniką, kuris aiškino, kad Lietuvai tos aukos nereikėjo. Sumokėjau, berods, tris šimtus litų neturtinės žalos ir dar krūvą pinigų už teisininkų paslaugas. Teistumo nebeturiu, tačiau savo poelgiu didžiuojuos“, – teigė A. Užkalnis.
Užmojai drausti keiksmažodžius, pasak jo, primena sovietmetį ir tuomet galiojusius draudimus.
„Jeigu policija toliau imsis prižiūrėti grožį, kitas žingsnis būtų reikalauti, kad visi muzikantai – ir koncertų salėse, ir restoranuose grojantys – suderintų repertuarą ministerijoje prieš pasirodymą, kad dainų žodžiai būtų gražūs ir prasmingi. Paskui galima uždrausti filmus ir komikų pasirodymus, nes ten keikiamasi.
Buvo tokie laikai, mano jaunystėje, kai paveikslus, spektaklius ir net drabužių modelius tvirtindavo „meno tarybos“ – tačiau tai buvo kita šalis ir kita santvarka.
Kas nors pažadinkit iš miego teisėsaugininkus ir priminkit, kad čia jau ketvirtas dešimtmetis laisva šalis. Nusikabinkit Putino portretą nuo sienos“, – paragino rašytojas.
Kad VRM siūlymas dėl atsakomybės už keiksmus internete judėtų toliau į Seimą, tam dar turi pritarti Vyriausybė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
