Gruodžio 22 d. Kauno paveikslų galerijoje atidarytos dvi kinematografininkui Jonui Mekui skirtos ekspozicijos: „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau” bei „Vieno laiško istorija”.
2022 m. minimas Jono Meko šimtmetis. Šį laikotarpį teisėtai galima pavadinti Meko amžiumi. Jis ne tik užfiksavo svarbiausius istorinius įvykius – gyvenimą perkeltųjų asmenų stovykloje, avangardinio kino ištakas pokario Niujorke, Lietuvos laisvės kelią ir Sovietų Sąjungos žlugimą, bet ir sukūrė savitą žiūros būdą. Dienoraštinis Meko kalbėjimas – eilėmis ir kino kamera – tapo unikaliu formatu, kurio stilistika veikė jo draugus filmininkus ir kitus menininkus. O koks buvo Mekas kitapus kameros? Kaip jį matė kolegos ir mokiniai?
Audiovizualinė instaliacija
Bičiuliai ir kiti smalsuoliai įvairiomis aplinkybėmis užfiksavo Joną Meką savo dienoraščiuose videokamera ar fotoaparatu. Audiovizualinę instaliaciją „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ sudaro skirtingi, bet itin asmeniški Arūno Kulikausko, Chihiro Ito, Ramunės Kudzmanaitės, Lietuvos kino studijos video- ir kino dienoraščių fragmentai, kurių pagrindinis yra Mekas – poetas, filmininkas ir gyvenimo menininkas. Jono Meko apsilankymas Lietuvoje įamžintas režisierių Roberto Verbos (Lietuvos kino studija, 1980) ir Ramunės Kudzmanaitės (LRT, 1995), Arūnas Kulikauskas užfiksavo Joną Meką 1998 m. ant jo namo Niujorke stogo, skaitantį savo tuo metu dar nepublikuotą poeziją, Niujorke gyvenantis menininkas Chihiro Ito aplankė J. Meką 2018 m. ir pakalbino apie kūrybą, gyvenimą bei fluxus.
2017 m. Jonas Mekas dalyvavo 14-oje Documenta parodoje Kaselyje. Ten jį „pagavo“ Jono Meko vizualiųjų menų centras. Jis dokumentavo ir Meko pasirodymą Edit Film Culture festivalyje Silent Green Berlyne. Išskirtinis (ir tikriausiai paskutinis) videofilmas, kuriame matome ir girdime Joną Meką, yra 2018 m. lapkričio 30 d. kreipimasis į Vilniaus dailės akademijos studentus. Tą dieną Jonas Mekas paskelbtas VDA garbės daktaru. Tačiau atvykti į Vilnių ir priimti garbės daktaro regalijų Mekas negalėjo, todėl į susirinkusiuosius kreipėsi nuotoliniu būdu, o jo išsakytos mintys buvo skirtos VDA studentams. Šis ryškus Jono Meko žodis tapo svarbiu audiovizualinės instaliacijos akcentu. Parodos kuratorius Gintaras Sodeika.
Laiškas J. Mačiūnui
„Vieno laiško istorija“ – paroda apie gerumą ir pagalbą. Ši istorija kviečia pažvelgti į vieno žmogaus galimybes ir suvokti, kiek galime padaryti ir kiek tai reikš ateityje. Parodoje pristatome puikų meno mecenatystės pavyzdį ir, pasitelkiant fluxus pašto meno idėją, skatiname kiekvieną lankytoją patikėti gerumo galia – patiems parašyti ir išsiųsti bent vieną gerumo laišką.
1999 m. vasario 16 d. tuometinio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio iniciatyva Kauno paveikslų galerijoje atidarytas Jurgio Mačiūno fluxus kabinetas. Įrengus kabinetą sumanyta akcija kreiptis į Jurgio Mačiūno draugus ir bendražygius dėl pagalbos rengiant fluxus meno pašto akciją, skirtą J. Mačiūno kabinetui Kaune.
Jonui Mekui buvo išsiųstas prašymas pagelbėti ieškant menininkų adresų. Filmininkas į šį kreipimąsi atsakė ne tik pasidalydamas kontaktais, bet ir atsiųsdamas krūvą savo laiško kopijų su raginimu paremti J. Mačiūno kabinetą, kurias pasiūlė platinti kartu su muziejaus paruoštais atvirlaiškiais. Kartu su menininkų pagamintais atvirlaiškiais, parsiųstais atgal į muziejų, atkeliavo ir įvairiausių eksponatų fluxus kabinetui.
Jono Meko pradėta tradicija remti „Čiurlionio muziejų ir Mačiūno miestą“ tęsiasi ir iki šios dienos. Muziejaus rėmėjų ir labdarių dėka mūsų kolekcijos pildosi ir šiandien.
Ne veltui J. Meko parodų metu Paveikslų galerijoje veiks tikras paštas! Įkvėpti J. Meko laiško galėsite pasigaminti atvirlaiškį, parašyti laišką ir galerijoje įsigiję pašto ženklą įmesti jį į tikrą pašto dėžutę. Jūsų laiškai bus išsiųsti adresatams. Svarbu, kad žinotumėte tikrą (ne elektroninį) gavėjo adresą! Parodos kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė.
Šios parodos Kauno paveikslų galerijoje veiks 2022 m. gruodžio 22 d. – 2023 m. balandžio 2 d.
