Šį rudenį Kauno miesto simfoniniam orkestrui sukako 18 metų. Jo įkūrimas nebuvo spontaniškas žingsnis. Idėja įkurti tokį kolektyvą brendo daugelio muzikų mintyse, reikšmingam miesto kultūrinio gyvenimo įvykiui ruošėsi ir miesto politikai, simboliškai įtvirtinę savo pritarimą parašais Kauno miesto garbių svečių knygoje, rotušėje. Jau po to, kai 2004 m. rudenį, Pasaulinės muzikos dienos išvakarėse, jie vienbalsiai priėmė atitinkamą savivaldybės tarybos sprendimą. Tiesa, buvo ir kultūrinėje visuomenėje abejojančių, ar miestas pajėgs išlaikyti „tokį orkestrą“, gal pakaktų kamerinio kolektyvo, kuris gyvavo nuo 1988 – ųjų..?
Iš pradžių Kauno savivaldybės įkurtą ir išlaikomą simfoninį orkestrą sudarė 36 muzikantai, dabar neretai scenoje muzikuoja jų dukart daugiau. Orkestras turi ir Kauno styginių kvartetą. Kolektyvo augimą rodo Kauno simfoninio orkestro veiklos tempai ir repertuaras, kur įsitvirtino stambios G. Mahlerio, A. Brucknerio, P. Čaikovskio, C. Debussy, R. Vagnerio vokalinės bei simfoninės drobės. Savo pilnametystėn orkestras žengė kaip lankstus, žingeidus, gyvybingas ir kūrybiškas kolektyvas, nepaliaujantis ieškoti, plėsti ryšius pasaulio muzikos erdvėse.
Jau nemažai metų šį orkestrą į kūrybines aukštumas veda San Franciske gimęs Constantine Orbelian – pasaulio melomanams puikiai žinomas amerikietis pianistas, įvairių konkursų laureatas bei dirigentas, kurio dirigavimo savo koncertuose pageidauja pasaulinės vokalo žvaigždės.
Specialiai paminėti 18-ojo gimtadienio orkestras neturi kada, nes kartu su savo vyriausiuoju dirigentu C. Orbelian bei su išskirtiniu klasikinės muzikos atlikėjų būriu rengiasi paskutinį spalio vakarą (31 d.) „Žalgirio arenoje“ atlikti vieno žinomiausių šiuolaikinių kompozitorių Andrew Lloyd Webber kūrinį – „Requiem“.
Išskirtiniame koncerte, kuris įtrauktas į projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą, drauge su Algimanto Treikausko vadovaujamu Kauno miesto simfoniniu orkestru pasirodys Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, vadovaujamas Tomo Vavilovo, taip pat – pasaulinio garso tenoras Edgaras Montvidas, Ukrainos nacionalinės operos solistė Kseniya Bakhritdinova – Kravchuk. Diskanto partiją atliks garsių Lietuvos muzikų atžala – muzikiniuose projektuose išgarsėjęs jaunasis solistas Teodoras Lipčius.
Koncerto išvakarėse, per didingojo „Requiem“ repeticijos pertrauką, portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbėjosi su vienu iš Kauno simfoninio orkestro įkūrimo iniciatoriumi bei jo vadovu A. Treikausku.
Nepaisant pandemijos, kuri „nugvelbė“ 2021-ųjų pradžiai suplanuotas Jūsų vadovaujamo orkestro gastroles JAV, kūrybinio darbo tempo nė kiek nesumažinote, – ką reikšmingesnio pavyko nuveikti pastaraisiais metais?
Orkestras gyvuoja jau 18 metų ir per tą laiką spėjo įnešti nemažai naujovių į Lietuvos muzikinį gyvenimą, į šalies kultūrą, išaugindamas didelį savo gerbėjų būrį, mokantį vertinti muziką ir ja gėrėtis. Mes pirmieji Lietuvoje sudalyvavome gyvo garso televizijos projekte „Trumfo arka“, pirmieji iš simfoninių orkestrų kasmet įrašome po keletą plokštelių, kurias leidžia „Delios“ (JAV) ir kurios plinta po pasaulį. Pirmieji šalyje iš įprastinių koncertų salių žengėme į arenas bei pradėjome žanrų (pop ir rok bei simfoninės muzikos) draugystę. Daugybę klausytojų suybūrė mūsų koncertiniai projektai „ABBA“, „Scorpions“ bei kiti.
Vienas iš tų koncertų, kuriame dalyvavo pasaulyje garsus operos solistas Dmitri Chvorostovsky (deja, jau palikęs šį pasaulį) įvyko prieš 10 metų, – 2012-ųjų rugsėjo 30-ąją. Tą vakarą „Žalgirio arenoje“ susirinkusiai publikai skambėjo gal iki tol negirdėta muzika, bet jos atlikėjai tikrai prikaustė visų dėmesį. Muzika skambėjo taip, kad jos besiklausantys patyrė palaimą.
O iš šių metų programų ką pirmiausia paminėtumėte, paklaustas apie kūrybinius muzikantų kolektyvo pasiekimus, dovanojusius klausytojams puikių įspūdžių?
Tikiu, jog istoriniu galima pavadinti neseną mūsų koncertą toje pačioje arenoje kartu su geriausia pasaulyje operos soliste (už Salomėjos vaidmens atlikimą) pripažinta Asmik Grigorian. Richardo Štrauso muzika – sudėtinga, ir tai, kad mūsų orkestras šiame koncerte ją puikiai atliko, sutikite, rodo jo aukštą profesionalumą ir brandą. Na, o Asmik nuo pat pirmos sudainuotos frazės publiką (arenoje buvo keli tūkstančiai klausytojų) pavergė, nė akimirką neleisdama suabejoti savo išskirtinio talento galia. Tuo pačiu tapo aišku, kad mūsų publika jau subrendusi, – nuo „pakelkime taurę linksmybės…“ iki Salomėjos. Publikai jau bet ko neįpirši. Tai dar labiau mus verčia kuo atsakingiau ruoštis naujiems koncertams.
Galiu priminti ir kitus renginius, kuriuos galim vadinti orkestrui, manau, ir jo gerbėjams, istoriniais. Mažiau nei prieš metus, „Kaunas Jazz” festivalio koncerte Kauno miesto simfoninis orkestras „Žalgirio arenoje“ pasirodė drauge su pasaulyje garsia džiazo muzikos žvaigžde Gregory Porteriu. Publikai įsiminė ir mūsų koncertas su kita pasauline žvaigžde – amerikiete operos soliste Renne Fleming. Arba – su Kristine Opolais. Šie koncertai su pasaulinėmis žvaigždėmis orkestrui tikrai yra pripažinimas bei įdėto darbo įvertinimas.
Orkestro bei žymiausių įvairių kraštų solistų įrašytų kompaktinių plokštelių skaičius jau artėja prie 20-ies. Dalis jų buvo nominuotos „Grammy“ bei „Tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams“ apdovanojimams ar sulaukė pasaulinio pripažinimo įvairiuose kitokiuose konkursuose.Ir tai tik Kauno miesto simfoninio orkestro iniciatyva ir pastangomis įgyvendinti projektai. O kur dar visa eilė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” programos koncertų, kuriuose mūsų orkestras „griežė pirmu smuiku”.
Kokios naujos Kauno simfoninio orkestro ir solistų plokštelės pasieks įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje gyvenančius melomanus?
Kaip tik šią savaitę baigėme įrašinėti plokštelę su operos žvaigžde Charles Castronovo, kuris nepasivargino net keletą kartų įrašams trumpam atvykti iš JAV į Kauną. Kaip ir ankstesnes mūsų plokštelės, taip ir šią, išleis amerikiečių leidybinė kompanija „Delos Music“.
Smagu, kad mūsų bendro darbo rezultatai gerai vertinami daugelyje pasaulio šalių melomanų, taip pat – ir muzikos kritikų. 2016-aisiais triumfavo įrašyta opera „Rigoleto“ (su D., Chvorostovsky bei kitais užsienio ir Lietuvos solistais), – ji tapo geriausia šios operos plokštele bei pateko į pasaulinį operų įrašų penketuką.
2017 metais pasaulinio pripažinimo sulaukė kompaktinė plokštelė „A Tribute to Gilbert Duprez”, įrašyta Kaune su visame pasaulyje žinomu „Metropolitan Opera“ solistu, tenoru John Osborn, – ji tapo geriausia tų metų lapkričio mėnesio plokštele. Kauno simfoninio su Niujorko „Metropolitan opera“ solistu Stephen Costello įrašyta ir „Delos“ išleista solinė tenoro kompaktinė plokštelė „A te o cara – Stephen Costello sings bel canto“ amerikiečių pasaulio scenos menams skirto tinklapio „Voix des arts“ pripažinta geriausiu 2018 metų vokaliniu albumu. Kauną bei Lietuvą garsina ir kitos mūsų orkestro bei solistų įrašytos plokštelės.
Pabaigai klausimas Jums, asmeniškai: kodėl dabar pasirinkote atlikti žymųjį A. L. Webber kūrinį „Requiem“?
Todėl, kad jį gerai žinau. Dar iš tų laikų, kai pats grojau Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre (iki Kauno simfoninio orkestro įkūrimo esu grojęs fleita įvairiuose kolektyvuose). „Requiem“ premjera įvyko 1985-aisiais Niujorke, kur pagrindines solo partijas atliko Plácido Domingo bei Sarah Brightman. Daugybės populiarių miuziklų autorius A. L. Webber neslėpė, kad jam sukurti tradicinės klasikinės muzikos kūrinį savo tėvo atminimui buvo naujas iššūkis.
Tačiau tuometinėje Sovietų sąjungoje šis kūrinys nebuvo „ideologiškai priimtinas“. O mes, Lietuvos muzikantai, drauge su Kauno valstybiniu choru ir „Ąžuoliuko“ jaunaisiais dainininkais jį 1986-aisiai atlikome Leningrado filharmonijoje. Pasiklausyti, kaip skamba šis „Requiem“, buvo atvykęs ir A. L Webber, kuris po koncerto susijaudinęs dėkojo visiems atlikėjams. Tais metais. A. L. Webber „Requiem“ laimėjo „Grammy“ apdovanojimą už geriausią šiuolaikinę klasikinę kompoziciją, o giesmė „Pie Jesu“ netruko tapti pasauliniu hitu ir buvo įrašyta daugybės atlikėjų.
Lietuvos publikos pažintį su šio autoriaus kūryba mes pratęsėme kitus populiarius jo kūrinius įtraukdami į Kauno miesto simfoninio orkestro repertuarą. Iš tiesų, mes grojame daug geros muzikos ir toliau gyvuojame. Nes, kaip sako, orkestro vyr. dirigentas C. Orbelian, „yra muzika, gera muzika. Ji – svarbiausia, nes muzika jungia žmones. Muzika kiekvieną daro geresniu, teisingesniu“.
