Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme.
Viešojo intereso neatitinkanti, sisteminga, nekompetentinga, o gal ir tyčinė nusikalstama valstybės politika lošimų ir loterijų srityje vien per 2015-2022 metus valstybės mokestinėms pajamoms padarė žalos (įskaitant negautas mokestines pajamas) už daugiau nei 200 mln. eurų.
Viešai skelbiami finansiniai duomenys rodo, kad valstybės biudžeto finansiniai praradimai – tik viena medalio pusė. Atsakingos institucijos slepia akį badančias struktūrines rinkos problemas, atsiradusias dėl ydingo reguliavimo ir kompetentingų institucijų neveiklumo.
2011-2015 metais toleravusios neteisėtą lažybų organizavimą internetu ir telefonu, palaikiusios šių neteisėtai veikusių operatorių legalizavimą nuo 2016 metų pradžios, o vėliau pakartojusios analogišką „legalizavimo“ modelį ir nuotolinėse loterijose, atsakingos institucijos vis dar „nepastebi“ šuoliškos nuotolinių lošimų ir nuotolinių loterijų plėtros, ignoruoja akivaizdų faktą, kad 2019-2021 metais lošimo paslaugų vartojimas išaugo net 2,5 karto. Ir augimas siejamas su didžiausios rizikos (socialiai pavojingiausių) neribotų parametrų lošimų ir loterijų įsigalėjimu.
Daugiau nei 200 mln. eurų žalą valstybės biudžetui ir nuotolinių lošimo paslaugų (į jas patenka ir loterijos) geometrine progresija vykstantis augimas yra tiesiogiai susiję – valstybės institucijos sistemingai „nemato“ nuotolinių lošimų ir nuotolinių loterijų organizatorių pajamų ir pelno rodiklių (rinkoje dominuojantys 2-3 žaidėjai dirba su iki 60 proc. bendrųjų pajamų siekiančia pelno marža!), o tuo pat metu stengiasi sunkinti veiklos sąlygas smulkiesiems rinkos dalyviams, manipuliatyviai pučiant burbulą apie neva itin didelį probleminių lošėjų skaičių. Nors to nepatvirtina nė vienas Lietuvoje vykdytas mokslinis tyrimas, tą paneigia ir Lietuvos Higienos instituto kaupiami oficialūs statistiniai duomenys.
Valstybės institucijos reguliavimą vykdo subjektyvių įsivaizdavimų ir socialinio manipuliavimo įrankių pagalba valdoma informacija, o ne objektyvių duomenų pagrindu. Valstybė neturi duomenimis pagrįstos lošimų ir loterijų rinkos reguliavimo vizijos.
Reguliaciniai sprendimai dažniausiai yra įtakojami interesų grupių ar politinės konjunktūros, todėl priiminėjami greitai, be išsamios analizės, detalaus klausimų aptarimo. Valstybės ir verslo bendrystė ir diskusijos, geriausiu atveju, yra imituojamos. Tai leidžia išvengti skaidrios ir viešos diskusijos, sprendimai priimami už uždarų durų, todėl kasmet programuoja valstybei milijoninius pajamų praradimus.
Toks Gordijaus mazgas – ne naujiena lošimų reguliavimo istorijoje. Panašioje situacijoje 1950 metais JAV Senate buvo įkurtas specialus parlamentinių tyrimų komitetas (angl. Kefauver committee), kurio atlikto tyrimo išvados leido dekriminalizuoti lošimų paslaugų industriją, sunaikinti ją užvaldžiusio organizuoto nusikalstamumo tinklą, apėmusį ir valstybės kontroliuojančias institucijas, įkurti nepriklausomą ir kolegialią ekspertinę lošimų rinkos reguliavimo ir priežiūros instituciją, atlikti pamatinę rinkos reformą.
Savo pakartotiniame rašte NLŽVA atkreipia tautos atstovų dėmesį į daugybinius faktus, iš kurių svarbiausi yra penki.
Pirma, Lietuvos Loterijų rinkoje daugelį metų neefektyviai veikia faktinis privačių asmenų kontroliuojamas monopolis. Daugelyje pažangių valstybių loterijų veiklos organizavimas yra patikėtas Nacionalinei loterijai, kurią organizuoja arba valstybinė įmonė, arba viešo konkurso pagrindais atrinktas privatus operatorius, kurio reikšminga pajamų dalis yra skirta viešojo intereso sričių poreikiams tenkinti (tokioms kaip sportas, menas, kultūros paveldas etc.). Dėl ydingo modelio vien per 2015-2022 metus visuomenė (mokesčių mokėtojai) negavo iki 207,9 mln. eurų mokestinių pajamų ir paramos.
Antra, Vyriausybė ir Seimas privačiam loterijų monopolistui reguliariai darė ir toliau daro reguliacines ir mokestines išimtis (lengvatas) valstybės mokestinių pajamų mažinimo (atsisakymo) sąskaita. Paskutinis pavyzdys – 2021-12-15 Vyriausybės nutarimas Nr.1070, kuriuo monopolistui atidėtas specialiojo mokesčio didinimas. Vien tik dėl šio vieno sprendimo valstybės biudžetas vien už 2022 metus neteks apie 3,2 mln. eurų. Analogiška dar didesnio masto „išimtis“ loterijoms pritaikyta 2019-ųjų gruodį, kai visiems lošimams specialusis mokestis padidintas net 30-50 proc., o loterijų mokestis liko nepakeistas, nors tuomet buvo siūlyta jį didinti net 5-6 procentiniais punktais.
Trečia, šiandien rinkoje dominuojantys trys nuotolinių lošimų organizatoriai fiksuoja iki 60 proc. bendrųjų pajamų siekiančią pelno maržą. Dėl lengvatinio mokesčio tarifo nuo 2016-01-01 iki 2022-07-01 valstybės biudžeto (mokesčių mokėtojų) pajamų praradimas sudaro apie 9,7 mln. Įvertinus kitose valstybėse taikomą praktiką, Lietuvoje taip pat turi būti įvestas perteklinio lošimų organizatorių pelno ribojimo mechanizmas.
Vakarų Europos valstybėse tai pasiekiama taikant progresinį lošimų ir loterijų apmokestinimą. Dėl šios ydos mūsų valstybės biudžetas (mokesčių mokėtojai) kasmet negauna bent 15-20 mln. eurų pajamų vien iš nuotolinių lošimų sektoriaus. Tokia padėtis rinkos svertais (dėl mažiesiems rinkos dalyviams nepakeliamų kaštų) iš lošimo paslaugų rinkos sąmoningai išstumiami nuosaikūs riboti lošimai, visi smulkūs ir vidutinio verslo (SVV) atstovai, nes jų galimybės dalyvauti rinkoje yra minimalios ir kasmet vis labiau mažėja.
Ketvirta, valstybės institucijos visiškai ignoruoja faktą, jog lošimų atveju vartotojų apsauga vyksta per įstatymuose nustatytus ir įtvirtintus lošimo paslaugų pagrindinius parametrus (pavyzdžiui, viename lošime galima didžiausia statymo suma, didžiausias laimėjimas, lošimo ciklo trukmė), kas per įvairius barjerus skatina rinktis mažesnio azarto ir išlaidavimo rizikos per tą patį laiką paslaugas, skirtingas prieigos galimybes per draudimus ir reikalavimus (amžius, vieta, skatinimas lošti ir kt.).
Dėl reguliuotojų pasyvumo internete vartotojų apsauga visiškai nediferencijuota – t.y. vartotojas, įėjęs į tinklalapį, kur teikiamos visų lošimo rūšių paslaugos, paliktas laisvai rinktis lošimo paslaugos pavojingumo lygį. 2022 metų duomenys rodo, kad, esant tokiam „lygiam“ reguliavimui, vartotojas daugeliu atvejų renkasi azartiškiausią, t.y. pavojingiausią (neribotų parametrų) lošimo rūšį.
Penkta, ieškodami pateisinimų savo neveiklumui reguliuotojai ieško „kaltųjų“, kuriais bando padaryti rinkoje nuosaikias (ribotų statymų) lošimų paslaugas siūlančius organizatorius. Prieita prie atvirų manipuliacijų, kai Lošimų priežiūros tarnyba deklaruoja, kad kone tūkstantis vartotojų pateikė prašymą neleisti lošti, nes neva lošė ir prasilošė totalizatoriuje, nors šios lošimo rūšies pajamos per 2021 metų II pusmetį, kai pradėjo veiklą, nesiekia ir 100 eurų!
Manipuliacijų lygį iliustruoja faktas, jog prašymų neleisti lošti rodiklis iki pat 2021 metų imtinai buvo aktyviai naudojamas įvairioms teisėkūros iniciatyvoms (imtinai ir mokestinėms) inicijuoti ir jas paremti (legitimuoti), akcentuojant „smarkiai augantį“ prašymų skaičių, „didžiulį prasilošimo mastą“, tačiau 2022 metais patys LPT specialistai pripažino, kad šis rodiklis iš esmės yra fiktyvus, nes prašymai persidengia, siejami su neveikiančiomis lošimų rūšimis, o sąraše nėra nė vieno (!) asmens, kuriam būtų nustatyta priklausomybės nuo lošimo paslaugų ligos diagnozė.
Anksčiau teigę, kad registre yra daugiau nei 30 tūkst. prašymų, šių metų gegužę patys LPT atstovai pripažino, kad realus prašymų skaičius tesiekia apie 10,9 tūkst. Tuo pat metu oficiali Lietuvos Higienos instituto kaupiama statistika duomenys rodo, jog nuo priklausomybės lošimams pastaraisiais metais Lietuvoje gydoma vos 60-80 asmenų per metus. Pagal šį rodiklį liga Lietuvoje priskiriama prie itin retų ligų.
Lietuvos lošimų ir loterijų rinkos reguliavime ir jos priežiūroje yra gausu ilgamečių sisteminio pobūdžio piktnaudžiavimų, dėl kurių valstybė ir visuomenė patyrė, patiria ir toliau patirs milijoninius finansinius bei socialinius praradimus.
Todėl, NLŽVA požiūriu, Seimas nedelsiant turėtų inicijuoti parlamentinį tyrimą (pagal JAV Senato Kefauver‘io komiteto pavyzdį) ir, jei reikalinga, pasitelkus užsienio ekspertus, objektyviai ir nešališkai įvertinti žalą Lietuvos valstybės, visuomenės bei gyventojų interesams, nustatyti loterijų ir lošimų paslaugų rinkos funkcionavimo problemų priežastis ir jų sprendimų būdus.
Visą 2022 metų spalio 13 dienos NLŽVA kreipimosi į Seimo valdybą tekstą su priedais rasite interneto svetainėje www.losimai.eu, skiltyje „Valstybei teikti raštai“.
