Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas per dvejus metus neteks apie 111 mln. eurų. Šį pakeitimą Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka.
Pasak finansų ministrės Ginatės Skaistės, energijos kainos išlieka aukštos, brango ir dujos bei biokuras, naudojamas centralizuotam šildymui, todėl tikėtina, kad šildymo kainos išliks aukštos ir šį sezoną.
„Tikėtina, kad kai kur netgi šiek tiek kils, todėl norėdami sumažinti naštą buitiniams vartotojams, gyventojams, teikiame siūlymą, kad centralizuotai tiekiamam šildymui valstybė kompensuotų PVM lengvatinį tarifą nuo 9 procentų iki nulio procentų“, – posėdyje trečiadienį sakė G. Skaistė.
„PVM lengvata rinkoje, kur kainos reguliuojamos, pasiekia vartotojus pilna apimtimi, todėl yra taikli“, – pridūrė ji.
Lengvata būtų taikoma nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023–2024 metų balandžio 30-osios. 9 proc. PVM buvo kompensuojamas ir nuo šių metų sausio 1 dienos iki balandžio 30-osios.
Pasak ministerijos, valstybės biudžetas dėl to per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, kad nulinis PVM tarifas siūlomas atsižvelgiant į tendencijas ir ateities sandorius, pagal kuriuos matoma, jog energetikos prekių kainos išliks aukštos dar kurį laiką.
Vyriausybei pritarus PVM įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.
Daugiau šia tema
Pritarė ir šildymo kompensacijoms iškart šešiems mėnesiams
Vyriausybė trečiadienį pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, šis pakeitimas aktualiausias dirbantiems ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
Pasak Monikos Navickienės, pakeitimu norima neišskirti pensijos amžiaus ir dirbančių žmonių. Dabar numatyta, kad dirbantiems kompensacijos skiriamos trims mėnesiams, o po to iš naujo vertinamos jų pajamos ir kompensacijos pratęsiamos arba ne.
„Pakeitimas yra aktualiausias dirbantiems ir uždirbantiems vidutines pajamas žmonėms. Apie du trečdaliai dirbančiųjų pataiko į tas vidutines pajamas gaunančių žmonių tikslinę auditoriją“, – posėdyje sakė ministrė.
„Šeima, auginanti du vaikus, už šildymą neturėtų mokėti daugiau nei 45 eurų, nepaisant to, kokia bus šildymo kaina“, – pridūrė ji.
M. Navickienė teigė besitikinti, kad priėmus pakeitimus, dėl kompensacijų kreipsis apie 20-30 proc. daugiau gyventojų.
„Su dabartiniu reguliavimu matome, kad apie 243 tūkst. unikalių šildymo kompensacijų gavėjų – apie 60 proc. daugiau nei praėjus sezoną – kreipėsi dėl šildymo kompensacijų, su šiuo mechanizmu galime tikėtis apie 20-30 proc. padidėjimo besikreipiančių asmenų“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kompensacijos priklauso ne tik gaunantiems centralizuotą šilumą, bet ir besišildantiems kitomis kuro rūšimis.
Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis šildymo sezonui dar neprasidėjus, jau rugsėjo pabaigoje.
