Viltys, kad šį sezoną bus ne tik geras derlius, bet ir ypač aukštos supirkimo kainos, bliūkšta. Panašu, pasaulinė grūdų karštinė atlėgsta. Bado nebus, bet Lietuvos ūkininkai turi kitą bėdą – antradienį iškritęs gausus lietus sunaikino dalį pasėlių.
„Viešojoje erdvėje padėtis vis dar piešiama dramatiškiau, nei yra realybėje. Dar ir šiandien matome pranešimus, kad pasauliui gresia badas, nors skaičiai rodo ką kita – aiškiai matomas visų grūdų kainų kritimas, kuris vyksta trečią mėnesį iš eilės. Taigi, kitaip sakant, burbulas, kad pasaulis badaus, jau subliuško.
Visose grūdų biržose įvyko labai stipri kainų korekcija ir šiuo metu kainos yra tik šiek tiek didesnės, nei jos buvo prasidėjus karui. Fiksuojama, jog kviečių kaina jau buvo nukritusi daugiau nei 100 Eur nuo aukščiausio taško, kuris fiksuotas pavasarį, o rapsų kaina koregavosi daugiau nei 200 Eur. Vienų ekspertų vertinimu, dugnas jau pasiektas. Ar taip bus ir toliau, ar kainos koreguosis, lems daugybė faktorių“, – analizuoja Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.
Pasak K. Šimo, prognozuojant kainų ateitį, šiandien būtina vertinti ir tai, kas vyksta kitose, ne tik grūdų rinkose. Šiuo metu krenta visų žaliavų kainos. Panašu, kad investuotojai ir fondai ėmė elgtis atsargiai, atidžiai vertina pasaulinio ekonominę situaciją, baiminasi ekonominės stagnacijos ar pasaulinės krizės.
Antra priežastis, kuri lemia kainų pokyčius – pasaulio bankų sprendimai didinti palūkanų normas. Pinigai stipriai brangsta, todėl prasidėjo pinigų persiskirstymas per įvairias finansines priemones. Kitaip sakant, prasidėjo taip vadinami pinigų „ištraukinėjimai“. Vien grūdų rinkose fondai per vieną savaitę „ištraukė” apie 10 mlrd. Eur.
Kainoms įtaką ir toliau darys globalūs ekonominiai veiksniai, geopolitiniai įvykiai, pinigų nukreipimo kryptys ir srautai.
„Taip pat kainas koreguojantis faktorius yra vartotojas. Kuomet komentavome grūdų kainas, pasiekusias beprotiškas aukštumas, teigėme, kad aukščiausia kaina, mūsų manymų jau pasiekta. Pasirodo buvome teisūs. Tačiau šiandien didesnė problema yra ne kainos, o būsimo derliaus klausimai. Lietuvos ūkininkams liepos 12-oji tapo juoda diena. Gausus lietus, kurio daugelyje vietų iškrito daugiau kaip pusė viso mėnesio normos, lėmė mažiausiai 0,5 mln. t grūdų netektis.
Išguldyta daugiau nei 20 proc. laukų. Jei lietus nesiliaus, situacija tik prastės. Ūkininkai, kurie investavo į instrukcijų laikymąsi, kaip augimo reguliatoriai ir pan., jų derliai mažiau pažeisti. Tačiau daugeliui lietus išguldė didelius plotus, pagrinde vyrauja žieminiai kviečiai. Tai rodo, kad javapjūtė bus sudėtinga ir ūkininkams reikės daug išminties mažinant neigiamus gausaus lietaus padarinius“, – nieko linksmo pasakyti negali K. Šimas.
Šių skaičių Žemės ūkio ministerija kol kas nekomentuoja. „Delfi“ atsiųstame atsakyme apie patirtus nuostolius rašoma: „Šiuo metu, kol derlius nenuimtas, dar negalime daryti išvadų apie nuostolius. Tik vėliau bus galima įvertinti padėtį.“
Jis paaiškina ir kas nutiko: „Kas naudojo augino reguliatorius ir netaupė, tiems javai tik pasviro, kas taupė, tiems neatlaikė svorio ir nulūžo stiebai arba prie žemės sugulė nuo derliaus svorio, tad klausimas bus, kaip augalas toliau maitinsis, o tada kaip ji reikės nuimti.“
Šiuo metu už maistinių kviečių toną, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos duomenimis, mokama 350 eurų, rapsų – 700 eurų. Piko metu, karo Ukrainoje pradžioje, už kviečius mokėjo 430 Eur, už rapsus virš 1000 eurų už toną. Tiesa, šios kainos biržose buvo labai trumpai.
BNS praneša, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų pasaulinio grūdų derliaus prognozę 7 mln. tonų, palyginti su prieš mėnesį skelbta, iki beveik 2,8 mlrd. tonų.
„Dabar tikėtina, jog šiemet pasaulyje bus prikulta 2,792 mln. tonų grūdų – 0,6 proc. mažiau nei pernai“, – teigiama FAO pranešime.
Tuo tarpu tarptautinės grūdų paklausos 2022-2023 žemės ūkio metais (jie skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) prognozė padidinta 9,2 mln. tonų iki 2,797 mlrd. tonų, bet ji būtų 1,7 mln. tonų mažesnė nei ankstesniais metais.
FAO prognozė dėl pasaulinių grūdų atsargų prasidėjusių žemės ūkio metų pabaigoje kilstelėta 7,6 mln. tonų iki 854 mln. tonų, o jos būtų 0,6 proc. kuklesnės bei praėjusių žemės ūkio metų pabaigoje.
Tarptautinės prekybos grūdais prognozė padidinta 4,8 mln. tonų iki 468 mln. tonų, tačiau ji būtų menkiausia per pastaruosius trejus metus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
