Šiais neįprastais vaikiškais drabužėliais jau pasipuošė japonų, korėjiečių ir australų vaikai. Per kelis metus netikėta idėja ir naktiniai bandymai prie siuvimo mašinos išaugo į tvarų verslą ir net susilaukė tarptautinio pripažinimo už inovatyvumą. „Our Pocket Hero“ įkūrėja Simona Koncytė, norėdama padėkoti sunkų kelią žengiantiems diabetu sergančių vaikų tėvams jau įrašė ir pirmąsias tinklalaides.
Idėja gimė iš noro padėti
„Viskas prasidėjo iš poreikio“, – pasakojimą pradeda Simona Koncytė, prieš šešerius metus pabandžiusi kurti neįprastus drabužėlius vaikams. Du mažamečius pametinukus tuomet auginusi S. Koncytė labai nusiminė sužinojusi, kad jos draugės vaikas, kuriam tuo metu tebuvo dveji metukai, susirgo diabetu.
„Mūsų vaikai buvo panašaus amžiaus, todėl aš labai jautriai sureagavau. Pradėjau domėtis, nes nežinojau, kas yra tas diabetas. Tuo metu kaip tik ieškojau veiklos, kuria norėčiau užsiimti“, – pasakojo veikli moteris. Baigusi magistrantūrą ISM ji nustebino artimuosius pareiškusi, ką dabar veiks: „Kai sumigdavo vaikai, pradėjau siūti drabužėlius draugės berniukui, kuriuose turėjo tilpti insulino pompa.“
Pirmojo tipo diabetas yra kontroliuojamas susileidžiant insuliną specialių penų pagalba arba insulino pompa, kuri leidžia sumažinti vaisto dūrių skaičių. Tokia pompa paprastai nešiojama specialiame dirže, kuris tvirtinamas ant juosmens.
Tai sudaro tam tikrų kliūčių, ypač mažiems vaikams, kurie daug juda ir pamiršę apie prietaisą gali net nepastebėti, kaip jis atsisega ar tiesiog matosi.
Stebėdama sergantį draugės vaiką ir ieškodama informacijos S. Koncytė pastebėjo įdomių dalykų: „pavyzdžiui, mergaičių drabužėliuose beveik niekur nėra kišenių, taip daroma norint sumažinti gamybos išlaidas. O patys didžiausi naujausio modelio telefonai netelpa vaikų drabužėlių kišenėse. Sergantys diabetu privalo kartu nešiotis telefoną, nes jis yra susietas su pompa, taip perduodama informacija. Maži dalykai, kurie mums nesvarbūs, susirgus pasidaro svarbūs.“
„Galvojau, kad kažką nukopijuosiu ir pasiūsiu. Net nepagalvojau, kad tai gali būti verslas. Tačiau nieko neradau internete. Yra viena kompanija, kurianti apatinį trikotažą tiek vaikams, tiek suaugusiems. O aš norėjau, kad iš išorės būtų galima pasiekti tą pompą. Pasiuvau gal 50 skirtingų drabužėlių“, – apie verslo priešistorę pasakojo kaunietė.
Supratusi, kad neturi reikiamų įgūdžių drabužio konstrukcijai, ji įstojo mokytis dizaino ir konstravimo profesinėje mokykloje. Baigusi siuvimo mokslus ėmė svarstyti, kad gal tai yra kažkas unikalaus, ko dar nėra sukurta.
Inovatyvus išradimas
„Aš nesu verslininkė, greičiau – svajotoja, menininkė, mama. Tikrai niekada nemaniau, kad reikės galvoti, kaip parduoti pasiūtus drabužėlius ir kad toks bus mano kelias, – apie tvaraus verslo pradžią šypsodamasi pasakojo S. Koncytė, – Mano vaikai, nors ir neserga diabetu, labai mėgsta tuos drabužėlius, nes jų kišenėse telpa begalė akmenukų, žaisliukų ir kitų gerų dalykų, net ir pinigus ten nešioja, saugiai, po dviem užtrauktukais.“
S. Koncytės sugalvoti drabužiai su didelėmis kišenėmis, tinkami visiems, bet pritaikyti nešioti pompą, kuri reikalinga sergantiems diabetu vaikams, yra pirmieji pasaulyje.
„Apsaugojom kišenių dizainą ir patvirtinimo sertifikatas įrodė, kad tai yra inovatyvu. Niekas, jokia garsi įmonė neturi tokio dalyko pasiūliusi“, – kalbėjo tarptautinio pripažinimo sulaukusi „Our pocket hero“ kūrėja.
Jaunoji verslininkė svajoja, kad jos sukurti vaikiški drabužėliai kada nors būtų moksliškai ištirti: „Galėtų koks rezidentas klinikose pasidomėti, ar vaikai, juos dėvintys, jaučiasi laisviau, patiria mažiau patyčių. Nes tokie vaikai patiria užgauliojimų, jie dažnai jaučiasi išskirtiniai“.
Drabužiai keliauja į tolimiausias šalis
Sergančių diabetu skaičiai auga visame pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu yra apie 1000 sergančių vaikų, iš jų apie 300 naudoja insulino pompas. „Kai aš pradėjau savo verslą, jas reikėdavo pirkti patiems tėveliams, tuomet jos kainavo apie 10 000 litų. Šiandien pompos yra kompensuojamos, todėl daugiau tėvelių bando jas prisijaukinti.
Pradėjusi prekybą internetu ir norėdama reklamuoti specializuotus drabužėlius S. Koncytė susidūrė su problema – reklamos buvo sustabdytos dėl itin griežto medicinos srities reguliavimo.
„Negaliu pasitelkti tiesioginės reklamos, todėl turiu labai kūrybiškai eiti aplinkui. Keliauju per forumus ir ten skleidžiu informaciją. Taip pasiekiu tuos, kam rūpi, toliau patys tėvai dalijasi. Šie žmonės man labai padeda, dalinasi informacija arba prašo daiktų, kuriuos norėtų turėti, pvz. triko, „tutu“ sijonėlio, nes jie nori laisvesnio gyvenimo su drabužiais, kurie būtų pritaikyti jų vaikų poreikiams“, – pasakojo moteris.
Įkūrus įmonę 2019 m. per pirmus metus buvo parduota šimtas „Our Pocket Hero“ gaminių. „Siunčiau į visus kontinentus, ir į Naująją Zelandiją, Australiją, Japoniją, Korėją, aš neįsivaizduoju, kaip jie mane atranda. Greičiausiai per Instagram‘ą. Nerealiai motyvuoja!”, – džiaugėsi pašnekovė. Jai teko prašyti užsakovo dar kartą pasimatuoti apimtis, kad galėtų parinkti tinkamą dydį, nes, pavyzdžiui, japonai yra smulkesnio sudėjimo ir mūsų dydžiai jiems yra didoki.
Šiuo metu „Our Pocket Hero“ siūlo drabužėlius 2-14 metų vaikams, jie yra pasiūti iš ekologiškų audinių.
Atida ekologijai ir noras paneigti mitus
„Visi audiniai turi sertifikatus. Man atrodo, mes turime gerokai per daug drabužių, kurių mums nereikia ir kurie labai teršia gamtą. Man kilo moralinis klausimas, jei aš kursiu – tai bent nekenkdama gamtai“, – svarstė S. Koncytė.
Ji pasakojo, kad moterys, siūdamos jos kurtus drabužėlius, dainuoja. „Važiuoju per visą Lietuvą pas jas, į mažą miestelį. Daug kas įsimyli mano projektą, todėl man daug durų atsidaro – žmonės jaučia prasmę. Visi turės ateiti iki to, kai galvos, kaip supakuoti, iš ko gaminti. Labai lengva perleisti atsakomybę pirkėjui, kuris turi galvoti ir spręsti, bet aš manau, kad tai turi prasidėti nuo pardavėjo“, – įsitikinusi kūrėja.
Todėl „Our Pocket Hero“ naudoja ekologiškus audinius, siunčia prekes perdirbto popieriaus vokuose, nors šie ir žymiai brangesni už įprastinius.
„Ateis diena, kai bus du vaikai klasėje, vienas kišenėje turės pompytę, kitas – telefoną ir jie nesiskirs, nes dėvės tokius pačius drabužius“, – tokia buvo pradinė inovatyvių drabužėlių kūrėjos svajonė. Tačiau koją kiša žmonių susigalvoti mitai, kad, pavyzdžiui, tai yra sergančių vaikų apranga.
„Jiems baisu prisileisti tą mintį, kad gali jo vaikas susirgti, bet mes nei vienas neapsaugotas. Gal sunyks tas stereotipas, bet kol kas perka tik mano draugai bei giminės savo vaikams“, – pasakojo moteris. Be to, tai nėra pigūs drabužiai, todėl ne visi norintys gali juos įsigyti.
„Yra šeimų, kuriose du iš trijų vaikų serga, o tai yra brangi liga, – teigė ypač daug su sergančiaisiais bendraujanti verslininkė. – Todėl nuo pardavimų septynis procentus skiriu tiems, kurie negali įsigyti. Man labai svarbu nusiųsti jiems žinutę, kad jie ne vieni“. Už surinktas lėšas S. Koncytė dovanoja drabužėlių tiems vaikams, kurių tėvai norėtų, bet neturi galimybės nusipirkti patys arba norėtų išbandyti.
Drabužių diabetu sergantiems vaikams išradėja jau įrašė dvi informatyvias tinklalaides. „Ši liga – viena iš labiausiai apipinta mitų, – teigia ji. – Visas pasaulis kalba, kad tai nuo cukraus, bet taip nėra. Mes ją atsinešam, paveldim“.
Žmonės kartais juokiasi, kad S. Koncytė apie diabetą žino daugiau nei jų visos močiutės kartu sudėjus: „Skaičiau iš baimės nežinoti, nesuprasti, labai daug tyrimų, straipsnių, laidų peržiūrėjau. Deja, sergančiųjų gyvenimas kitoks: daug liūdesio, nuovargio, baimių, komplikacijų patiria tokių vaikų tėvai ir patys sergantieji. Vis dėlto, realūs pavyzdžiai rodo, kad jie gali daug pasiekti olimpinėse žaidynėse, sporte, jie gali viską, jie labai stiprūs žmonės, tiek tėvai, tiek vaikai. Aš jais labai žaviuosi.“
