Portalas delfi.lt praeitą savaitę paskelbė apie naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 16–28-ąją rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktą apklausą, kurios rezultatai rodo, kad labiausiai pagerėjo V. Matijošaičio vertinimas. Nuo balandžio mėnesio palankiai vertinančių Kauno merą padaugėjo 7 procentiniais punktais (nuo 29 iki 36 proc.), ir pagal požiūrį į visuomenės veikėjus jo pavardė palankiau vertinamų politikų sąraše dabar yra 11-joje eilutėje. Tiesa, mero reitingas buvo stipriai nukritęs prasidėjus karui Ukrainoje.
Jei būtų apklausiami tik Kauno miesto gyventojai, tikėtina, jog dabar savo antrąją kadenciją baigiantis tiesiogiai išrinktas miesto savivaldybės meras V. Matijošaitis tikrai patektų į populiariausiųjų dešimtuką, gal užimtų sąrašo lyderio poziciją. Tačiau seniai žinoma, kad geriausiai už visas apklausas politikų populiarumą patikrina rinkimai. Dera priminti, jog iki naujų savivaldos (ir mero) rinkimų liko gerokai mažiau nei metai. Bet kol V. Matijošaitis vengia viešai pasakyti, ar vėl kandidatuos į mero postą (ir ar jam to dar reikia?), nespėliokim, – palikim pačiam mintyse susidėlioti visus savus „už“ ar „prieš“.
Kauno miesto savivaldybės politikai artimiausiame tarybos posėdyje patvirtins (abejonių, kad galėtų būti kitaip, nėra) mero ir pačios tarybos veiklos praėjusiais metais ataskaitą. Ją savivaldybė iš anksto paskelbė internete, tik kažin, ar daug gyventojų iki galo perskaitė tą netrumpą dokumentą, iš kurio sunku suprasti, ką nuveikė pats meras (kokias idėjas tarybai ir savivaldybei pasiūlė, kokie iš to gimę sprendimai buvo priimti bei įgyvendinti?), ką „sugeneravo“ savivaldybės taryba, o ką administracija. Juk meras nei gatves grindžia, nei tiltus tiesia, tačiau jis rūpinasi, kad būtų laiku nuspręsta ir padaryta tai, ko konkrečiu metu kauniečiams labiausiai reikia. Žinoma, nepamirštant ir perspektyvos.
Kol aukštesniu politiniu lygmeniu svarstoma, kas geriau, ar meras politikas, ar meras ūkininkas, ką labiau tikslinga jam patikėti, kokias jo, kaip savivaldybės vadovo, teises ir pareigas įteisinti, Kauno meras pats imasi ir to, ir ano. Nes be jo, kaip miesto šeimininko valios, nieko reikšmingo negali įvykti. Tą kauniečiai puikiai supranta ir vertina.
Per pirmąją tiesiogiai išrinkto mero V. Matijošaičio kadenciją jam patarinėjo bent keli etatiniai patarėjai. Tarp jų vienu momentu buvo ir labiau per vienas savo vedybas nei per verslą išgarsėjęs verslininkas Danielius Bunkus (patarėjas savivaldybės įmonių ir įstaigų valdymo bei optimizavimo klausimais). Merui patarinėjo (tai akivaizdu iš pavardžių sąrašo) net 27 visuomeniniai patarėjai, iš jų – keli profesoriai (Rimantas Benetis, Monika Petraitė, Virginija Adomaitienė, Algis Krupavičius, Dainius Pavalkis).
Sąraše buvo įvairių specialistų, o tarp šių – bent keli patarėjai, kurių elektroninio pašto adrese nurodyta „vici.eu“. Iš pastarųjų visuomeninių patarėjų meras galėjo sulaukti patarimų infrastruktūros ir statybų, informacinių technologijų, teisiniais, komunikacijos ir netgi personalo valdymo klausimais. Prisiminkime, kad ir valdančiąja politine jėga savivaldybėje tapusio judėjimo (visuomeninio komiteto) sukūrimo pagrindu irgi buvo darbuotojai vienos garsios verslo įmonės, o ir abu šios kadencijos vicemerai yra buvę „Vieningo Kauno“ vadovai…
Ką visuomeniniai patarėjai, anos kadencijos pradžioje žurnalistams Laisvės alėjoje papozavę kolektyvinėje nuotraukoje, vėliau merui V. Matijošaičiui patarė, visuomenei (žiniasklaidai – irgi) nežinoma. Lygiai taip nežinoma, kodėl viešo administravimo principais paremtoje biudžetinėje įstaigoje meras nepasitikėjo tų sričių specialistais, kurie atitinkamas darbo vietas po ankstesnių konkursų užėmė savivaldybės administracijos skyriuose, ir kuriems, kaip valstybės tarnautojams, algos mokamos iš dirbančių gyventojų sudėtų mokesčių. Tiesa, dalies tų specialistų prie naujo mero savivaldybėje neliko, – įvyko, taip sakant, administracijos „kadrų pravalymas“. Kai ką iš politinio pasitikėjimo komandos jau šią kadenciją „pravalė“ STT.
Dabar Kauno meras V., Matijošaitis turi du pavaduotojus ir vieną vienintelį patarėją, etatinį. Jei kas ir patarinėja merui „iš šalies“, apie tai neskelbiama, – nepavyko aptikti internete šiai kadencijai suburtų visuomeninių patarėjų sąrašo. Na, bet grįžkime prie mero ataskaitos.
Joje pasakyta: „Savivaldybės mero ir mero pavaduotojų darbotvarkės yra viešinamos, t. y. kasdien skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.“. Taip, jos viešinamos, tačiau nekonkretizuojama, nei su kuo susitinkama, nei kokie klausimai aptariami (juolab, kas sutariami). Tarsi tokie veiksmai vyktų kokioje komercinėje struktūroje.
Daugiau šia tema
Ataskaitoje dar teigiama, kad „Savivaldybės meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, Savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų Savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų, priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su viešųjų įstaigų ir biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais ir kt.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, Savivaldybės mero sprendimai įforminami potvarkiais. 2021 metais užregistruoti 1069 Savivaldybės mero potvarkiai, iš jų: 555 – atostogų, komandiruočių klausimais; 303 – personalo (priėmimo, atleidimo, perkėlimo, nuotolinio darbo) klausimais; 211 – veiklos klausimais“.
Tik iš to, kas pasakyta, nereikia skubėti su išvada, jog pernai „veiklos klausimų“ Kauno merui teko mažiausiai. Kadangi ataskaitoje išvardinta daugybė mieste nuveiktų darbų – pastatytų ar baigiamų statyti objektų, nutiestų naujų, suremontuotų senų gatvių bei kitų. Kad mieste būtų matomi tokios veiklos vaisiai, pagal įstatymus pakanka tarybos pritarimų (sprendimų) ir savivaldybės administracijos vadovo įsakymų, tačiau be mero V. Matijošaičio Kauno savivaldybėje „niekas nedaroma“.
Tai gal iš tikrųjų kiekvienas meras (ir savivaldybė) puikiausiai gali apsieiti be administracijos direktoriaus, kartu su įteisinta „parašo teise“, valia ir galiomis įgydamas ir konkrečią atsakomybę?
Atsakymą į šį klausimą telefonu pateikė socialdemokratė Seimo narė Orinta Leiputė, buvusi Kauno mero (iki V. Matijošaičio) pavaduotoja, kuravusi miesto ūkio klausimus, o taip pat vėliau turėjusi garbės būti ir mero patarėja: „Kol kas naujas įstatymas dėl mero pareigybės nėra Seime priimtas, todėl vis dar renkami pasiūlymai, koks jis turėtų būti. Pirminiu variantu žadama merui suteikti daugiau galių, bet galutinio projekto dar nėra. Jei kalbama apie veiklos ataskaitas, tai bent mums, Seimo nariams, privalu kiekvieną dieną viešai paskelbti savo darbotvarkes, nurodant su kuo ir dėl ko darbo reikalais bus susitinkama, kokie klausimai aptariami. Konkretumo gyventojai turėtų rasti ir savivaldybių vadovų skelbiamose darbotvarkėse.
Kada konkrečiai ateinančiais metais Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, dar nepranešta, tačiau žinoma, kad rinkiminė kampanija oficialiai prasidės šių metų lapkričio 9 dieną“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė parlamentarė O. Leiputė.
