Birželio 1-4 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyksta tarptautinis įtraukiančio teatro festivalis „Nerk į teatrą“. Jo metu įvairaus amžiaus žmonės kviečiami apsilankyti 30-tyje dirbtuvių. Penktadienis skirtas jaunimui, o šeštadienį pakvies užsiėmimai visai šeimai.
Mokė komandiškumo
Penktadienį Ilgojoje salėje Kazio Binkio teatro vadovė, režisierė, teatro pedagogė Nida Žilinskienė pakvietė moksleivius į taikomojo teatro dirbtuves, kurių metu mokytasi komandinio darbo.
„Taikomasis teatras yra skirtas išspręsti kažkokią problemą, galbūt socialinę, taip pat jis padeda išlaisvinti žmogų iš jo vidinių gniaužtų“, – tikino N. Žilinskienė. Ji pridūrė, kad taikomojo teatro užsiėmimai itin padeda stengiantis sutelkti naują kolektyvą.
Po trumpos teorijos vienas po kito sekė kūrybiškumą ir dėmesingumą skatinantys pratimai. Komandiškumą stiprino ir matematinis pratimas: mokytoja skaičiavo iki dešimties, jei skaičius dalinasi iš dviejų – reikėjo visiems kartu kelti dešinę ranką, o jei iš trijų – kairę.
„Studentai šį pratimą daro skaičiuojant iki šimto. Jei suklysta – vėl iš naujo. Šiandien bent su 10-tuku susitvarkykim“, – komentavo Nida Žilinskienė.
Mokiniai mokėsi ir vaidinti gyvas nuotraukas, jose reikėjo atvaizduoti laimingiausią dieną mokykloje.
Pataria kalbėti greitakalbes ir sekti pasakas
Kokius naudingus pratimus režisierė N. Žilinskienė rekomenduotų išbandyti skaitytojams?
Šeimai su vaikais ar porai ji pataria sekti pasaką, vadovaujantis taisykle: „po vieną žodį”, tuomet kiekvienas dalyvis sako po žodį ir gimsta istorija.
„Esmė – pasiekti tokį lygį su partneriu, kai jau itin stipriai jauti vienas kitą, kai nenori „nutempti” istorijos į savo pusę, o atsižvelgti į kitą. Visi dalyviai – lygiaverčiai. Tada yra bendrumas, draugystė, džiaugsmas“, – teigė N. Žilinskienė.
Norint sklandžiai kalbėti ir reikšti mintis, svarbi artikuliacijos aparato mankšta.
„Ryte atsikėlus nepakenks sukalbėti kelias greitakalbes ar padaryti artikuliacijos pratimų, kurie pažadintų balso aparatą. Reikia daug kartų kartoti: šnypščia, švokščia, šniokščia/ pakopa po pakopa/ bliūds plūdur vidur prūdo, puta plūdur vidur bliūdo ir kt.“, – patarė režisierė.
Muzika keičia nuotaiką ir skatina empatiją
Kitas dirbtuves vedė kompozitorius, muzikos profesorius Titas Petrikis. Jis aktyviai kuria muziką filmams, teatrams, televizijų laidoms, koncertinėms programoms. T. Petrikis yra sukūręs muziką daugiau kaip 50-čiai lietuviškų ir užsienio filmų, tarp jų: „Kolekcionierė“, „Pelėdų kalnas“, „Knygnešys“, „Vyras už pinigus“, nuotykių filmui vaikams „Lobis“ ir kt.
Apie muzikos emocinį poveikį audiovizualiniuose menuose jis pasakojo į VDU daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą susirinkusiems moksleiviams.
Dirbtuvių metu T. Petrikis aptarė muzikos ir garso ryšius audiovizualiniuose menuose (filmuose, teatre, meninėse instaliacijose). Susirinkusieji įsitikino, koks skirtingas yra garsų ir muzikos poveikis ir kaip stipriai tai formuoja žiūrovo emocinę būseną.
Paskaitoje kompozitorius paminėjo ir įvairiapusį kūrėją Leonardą da Vinčį (1452-1519), pasireiškusį daugybėje meno sričių. „Tai vienas iš istorinio tarpdiscipliniškumo pavyzdžių“, – sakė T. Petrikis.
Po teorinės dalies susirinkusieji bandė duotai vaizdo ištraukai parinkti skirtingą muziką ir pažiūrėti, ką tai keičia.
„Muzika praplečia mūsų emocinį lauką, erdvės suvokimą. Ekrane matome ribotą vaizdą, o muzika gali sklisti ir iš aplinkos, ji yra labai įtraukianti į meno kūrinį. Jei žmonės labiau įsiklausys, kaip veikia muzika filmuose ir teatre, tuomet ir gyvenime empatijos ugdymas bus didesnis”, – teigė kompozitorius T. Petrikis.
Šeštadienis – šeimoms
Birželio 4-osios programa skirta šeimoms. Vyks cirko akrobatų pasirodymas „O kas jeigu?” (prie teatro įėjimo Laisvės al. 71), juoko joga, teatro žaidimai ukrainiečių k., kaukių kūrimo dirbtuvės „Spalvotos emocijos”, dirbtuvės „Įveik savo baimes”, užsiėmimas „Ar pameni kaip išmokai vaikščioti?”, spektaklis mažiesiems „Aš esu švieselė” ir kt.
