Nuo liepos 1 d. Lietuvos parduotuvių lentynose turėtų nelikti elektroninių cigarečių ir pildyklių su skysčiu skonių, išskyrus tabako kvapą ir skonį. Pasirodo, šis draudimas turi ne vieną „landą“, tad pardavėjai gali atrasti būdų, kaip toliau pardavinėti šiuos produktus.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalioja Tabako kontrolės įstatymo pakeitimas, kuriuo draudžiama pateikti rinkai el. cigaretes ir el. cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu joms pildyti, jeigu šiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir skonį.
Siūlė draudimą atidėti metams
Seime bandyta šį sprendimą atidėti dar metams, motyvuojant tuo, kad verslas per kelis mėnesius nespės pasiruošti ir išsiparduoti likučių. Tačiau Seimas atmetė šį siūlymą.
Apie šį draudimą pradėta kalbėti dar 2019 m. Pagrindinis pirmųjų įstatymo pataisų dėl elektroninių cigarečių ir jų pildyklių skysčius su kvapais uždraudimo iniciatorius buvo konservatorius Mykolas Majauskas. Jis Delfi plačiau paaiškino šio draudimo esmę.
„Tokią formuluotę pasiūlė Vyriausybė savo išvadoje, atsižvelgdama į riziką, kad vartotojai patys susimaišys atskirai nusipirktą skystį su kvapiosiomis medžiagomis (atviro tipo talpyklose). Nuo liepos 1 d. draudimas galios visų tipų pildyklėms, pritaikytoms el. cigaretėms pildyti. Šio draudimo priežiūrą turės įgyvendinti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Noriu pastebėti, kad Lietuvoje leidžiama prekiauti tik tomis el. cigaretėmis ir pildyklėmis su skysčiais, apie kurių sudėtį nustatyta tvarka yra pranešta į Europos Sąjungos bendrąjį EU-CEG portalą. Mano žiniomis, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kaip tik šiuo metu informuoja gamintojus ir importuotojus apie įsigaliosiantį draudimą ir gaminius su kvapais „išiminėja“ iš šio portalo“, – pažymi M. Majauskas.
Ką draudimai labiausiai palies
Šaltinis, kurio tapatybė Delfi žinoma, pasidalijo informacija, kaip pardavėjai sugalvoja šiuos draudimus apeiti. Anot jo, šie žaidžia su įstatymo spragomis, kad galėtų toliau tęsti verslą.
Tačiau prieš tai verta paaiškinti, kaip el. cigaretės yra klasifikuojamos ir kam šie draudimai bus taikomi. Taigi el. cigarečių būna dviejų tipų: su uždara ir atvira skysčių papildymo sistema.
Atvira sistema – tokiuose įrenginiuose iš kelių skirtingų skysčių galima susimaišyti labiausiai patinkantį skonį.
Uždara sistema – tokias el. cigaretes turintys vartotojai gali naudoti tik šiam produktui sukurtą kapsulę ir negali eksperimentuoti ir kurti savus skysčius rūkymui. Tai reiškia, kad galima tik pasikeisti kapsulę su skoniu ir naudoti tą patį įrenginį. Uždarų sistemų grupei priskirtinos ir vienkartinės el. cigaretės, kurių kapsulių negalima pakeisti.
Pasak šaltinio, skonių draudimas didžiausią poveikį turės toms el. cigaretėms, kuriose pačiam neįmanoma susimaišyti skonio, t. y. uždaro tipo.
Mato įstatymo spragas
Jis atkreipia dėmesį, kad nors ir bus uždraustas el. cigarečių skonis, bet skoniai be nikotino galės būti parduodami atskirai. Tai reiškia, kad atvirų sistemų el. cigarečių vartotojams iš esmės niekas nesikeis, specializuotose parduotuvėse jie ir toliau galės įsigyti skoniais pripildytus skysčius be nikotino, nes juos pardavinėti atskirai niekas neuždraudė.
Pašnekovas pateikia Estijos pavyzdį, mat šioje šalyje jau nuo 2020 m. gegužės galioja panašus draudimas – čia uždrausti el. cigarečių skoniai, išskyrus mėtą ir tabaką. Nepaisant to, Estijoje specializuotoje parduotuvėje pirkėjams net pasiūloma paslauga, kai parduotuvės darbuotojas gali sumaišyti įsigytą skonį su nikotino tirpalu ir taip suteikti „pilnavertę“ paslaugą. O tai iš esmės reiškia tą patį draudžiamą produktą.
Šaltinio teigimu, praėjusioje Seimo kadencijoje buvo bandymų sutvarkyti šį aspektą, patikslinant įstatymo projektą, bet pasiūlymas buvo atmestas. Pašnekovas svarsto, kad toks reguliavimas būtų paveikęs ne tik el. cigarečių skysčius su skoniais, bet ir daug plačiau naudojamus skysčius.
Seimo narys M. Majauskas patvirtina šį spėjimą: „Uždrausti prekiauti skoniais nėra racionalu, nes tie patys skoniai yra naudojami ir kituose produktuose, pvz., maiste, todėl toks draudimas būtų neproporcingas kitų gaminių atžvilgiu.“
Kaip žinoti, kad „tabako skonis“ tikrai tabako skonis?
Šiek tiek kitokia situacija su uždarų talpyklių el. cigarečių skoniais. Šiuo atveju visi skoniai, išskyrus tabako, uždrausti. Tai reiškia, kad negalima pardavinėti produkto, kuriame yra koks nors kitas skonis. Pašnekovas mato net du kelius, kaip šį draudimą būtų galima apeiti.
„Rinkoje matome dvi tendencijas: Lietuvos parduotuvėse jau šiandien populiariausia vienkartinė el. cigaretė su skoniu, bet, kaip teigiama, be nikotino. Remiantis mūsų įstatymais, jeigu joje nėra nikotino, tai – ne el. cigaretė. Taigi šiuo atveju jai skoniai negali būti uždrausti.
Formaliai žiūrint, jei tai ne el. cigaretė, nėra jokių suvaržymų tokią cigaretę pardavinėti saldainių skyriuje. Mano vertinimu, jis galėtų būti parduodamas ir nepilnamečiams, žinant, kad tai nėra el. cigaretė, nes joje nėra nikotino“, – svarsto Delfi šaltinis.
Tiesa, Delfi vėliau išsiaiškino, kad šios el. cigaretės be nikotino po liepos 1 d. Lietuvoje bus taip pat draudžiamos, mat nuo šių metų gegužės 1 d. šie gaminiai yra laikomi el. cigaretėmis, kuriems taikomi Tabako kontrolės įstatymo reikalavimai.
Antras kelias – apeiti „tabako skonio“ reikalavimą. Kaip pasakoja, Lietuvos rinkoje jau atsirado, o Estijoje jau kurį laiką prekiaujama vienkartinėmis el. cigaretėmis su tabako skoniu. Pasak šaltinio, šioje vietoje kontrolės institucijos neturi būdų nustatyti, ar viename ar kitame produkte deklaruojamas skonis atitinka faktinį skonį. Jau šiandien prekyboje galima rasti tabako skonio elektroninių cigarečių, kurios yra vadinamos „ledinis tabakas“, „juodas tabakas“ ir t. t.
„Vartotojas nusiperka vienkartinę ar uždaros talpyklės el. cigaretę, kuriai parduodamas tabako skonis. Bet kai paragauji tos el. cigaretės, tabako ten su žiburiu nerasi. Taip daroma dėl paprastos priežasties – o kas patikrins? Kitaip tariant, apibrėžus, kad tabako skonis leistinas, nėra apibrėžta, o kas yra tas tabako skonis, kaip jis nustatomas, kokių ingredientų gali turėti ir pan.“, – pasakoja jis.
Pardavėjai nemato spragų
Didžiausią elektroninių cigarečių parduotuvių tinklą Lietuvoje turinčios įmonės „Ecodūmas“ direktorius ir Nacionalinės elektroninių cigarečių Edvinas Izokaitis sako, kad tabako skonio el. cigaretės ir toliau bus pardavinėjamos Lietuvos vartotojams. Jo vertinimu, įvairūs tabako skonio variantai nėra draudimo apėjimas.
„Tikiu, kad yra visokių tabako skonių. Nemanau, kad tai yra įstatymo spraga, nes dingsta visi kiti skoniai – vaisiai ir t. t., kuriuos žmonės renkasi kaip alternatyvą garinti, o ne rūkyti cigaretes“, – sako jis, atkreipdamas dėmesį, kad kaitinamojo tabako skoniai taip ir lieka neuždrausti.
Paklaustas apie skonių, kurie bus pardavinėjami atskirai, maišymą su nikotinu skysčiu, E. Izokaitis sutinka, kad taip bus gaunamas tas pats draudžiamas produktas.
„Pagal Estijos pavyzdį matome, kad šiuo įstatymu apie 90 proc. Lietuvoje atsiras juodosios rinkos, kurios ir dabar yra nemaža dalis Lietuvoje. Bus absoliučiai nesaugūs produktai, nes žmonės maišys ir skanius skysčius pardavinės vienas kitam. O pardavėjai negalės pardavinėti normalių produktų, kuriuos Europoje pardavinėja“, – pažymi jis.
Viskas priklausys nuo pardavėjų atsakingumo
Anot M. Majausko, ar yra pridėtinio skonio, išskyrus tabako skonį ir kvapą, galės nustatyti laboratorijos, todėl jis viliasi, kad gamintojai ir prekybininkai elgsis atsakingai. Jo manymu, atsakingos teisėsaugos institucijos principingai vertins, kaip yra laikomasi įstatymų.
Jei šis draudimas turi tiek skylių, tai ką jis iš esmės nuo liepos 1 d. pakeis?
„Pakeis tiek, kiek „atsakingi“ gamintojai ir importuotojai laikysis taisyklių. O tokių Lietuvoje šiandien nelabai yra. Jų atsakomybės lygmuo prieš vartotojus ar prieš Lietuvos įstatymus – nekoks“, – tikina Delfi šaltinis.
Anot jo, paprastas pavyzdys galėtų būti uždrausta nuotolinė prekyba el. cigaretėmis, jų skysčiais, tabako gaminiais. Vis dėlto Lietuvos vartotojai šiuo metu ir net po liepos 1 d. galės laisvai įsigyti šių produktų internetu. Tai iš esmės šaltinis vadina juodąja rinka.
„Nors Lietuvoje uždrausta nuotolinė prekyba el. cigaretėmis, jų skysčiais, bet apsilankius vienos iš parduotuvių interneto puslapyje, kuris yra lietuviškas, bet registruotas užsienyje, galima užsisakyti visko, ko tik reikia.
Kitaip tariant, Lietuvoje registruotos įmonės, žinodamos, kad jos nesilaiko įstatymo, sąmoningai bando jį apeiti, kad galėtų toliau vykdyti savo verslą. Tai yra ambicingas požiūris į verslą, bet nebūtinai labai atsakingas“, – atkreipia dėmesį jis ir priduria, kad kontrolės mechanizmai šiuo metu neveikia – prižiūrinčios institucijos kaip ir dirba, bet jos – „bedantės“.
El. prekyba uždrausta, bet ji toliau klesti ir klestės
„Ecodūmas“ direktorius sako, kad šiuo metu el. cigarečių pardavimai internetu Lietuvoje klesti ir toliau klestės po liepos 1 d.
„Žinokit, niekas nesikeičia, žmonės lygiai taip pat perka ir siunčiasi iš užsienio. Visa Europa, Amerika, Azija siunčia (į Lietuvą – Delfi). Tikrai nemanau, kad kažkas pasikeis po liepos 1 d., ir atsiras muitinė tarp Europos valstybių. Judėjimas vis tiek vyksta“, – sako E. Izokaitis.
Pašnekovas teigia matantis daugybę problemų ir pavojų juodojoje rinkoje, kurios priežiūros institucijos nekontroliuoja.
„Mus tikrina kasdien arba kas antrą dieną. Žinome, kas prekiauja juodojoje rinkoje ir labai stipriai, bet institucijos sako, kad jų negaudys, jiems lengviau ateiti pas mus. Jei toks požiūris, kad reikia mus bausti ir tikrinti, bet nuolat nekreipia dėmesio į kitus, tai iš tikrųjų problema.
O mes ten matome tikrai didelį pavojų – nepilnamečiai nepilnamečiams pardavinėja ir t.t. Jei iš tikro tai mergaitei kažkas nutiko nuo el. cigaretės, tai, manau, tikrai kažkas jai papuolė iš tų visų juodosios rinkos produktų“, – svarsto pašnekovas.
Delfi primena, kad prieš kelias savaites Kėdainių rajone vos nemirė šešiolikmetė, kuriai, kaip teigiama, parūkius el. cigaretę, buvo sustojusi širdis.
Seimo narys M. Majauskas sutinka, kad egzistuoja tikimybė, jog po liepos 1 d. ir toliau gali būti nuotoliu prekiaujama el. cigaretėmis ir jų skysčiais.
„Nors tiek ES Tabako produktų direktyva, tiek mūsų įstatymas draudžia tarpvalstybinę prekybą el. cigaretėmis, tačiau jau šiandien susiduriama su situacija, kad kai kurie ūkio subjektai, piktybiškai darantys pažeidimus ir siekdami išvengti savo interneto svetainės blokavimo bei atsakomybės, interneto svetaines registruoja užsienyje, o prekybą vykdo Lietuvoje“, – sako politikas.
Jo vertinimu, siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo neteisėtos el. cigarečių reklamos ar vykdomos vidaus ar tarpvalstybinės nuotolinės prekybos el. cigaretėmis bei užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas, būtų tikslinga suteikti teisę Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, gavus teismo leidimą, blokuoti prieigą ir prie užsienyje registruotų svetainių, kurių turinys skirtas Lietuvos rinkai. Anot jo, panašūs įgaliojimai šiuo metu jau yra suteikti Lošimų priežiūros bei Ryšių reguliavimo tarnyboms.
Užblokavo 3 interneto svetaines
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda pažymi, kad institucija, vykdydama internetinės erdvės stebėjimą ir nustačiusi tokius atvejus arba gavusi pranešimus apie tokią veiklą, kreipiasi į užsienio šalių atsakingas institucijas dėl tarnybinės pagalbos, nes draudimas vykdyti nuotolinę tarpvalstybinę prekybą tabako gaminiais, el. cigaretėmis bei jų pildyklėmis galioja visoje Europos Sąjungoje.
Kaip pažymi, ekonominės sankcijos ir kitos poveikio priemonės yra taikomos kraštutiniu atveju, kai visos kitos priemonės yra išnaudotos. Nuo 2015 m. iki šiol buvo nustatyta 30 vidaus ir tarpvalstybinės nuotolinės prekybos atvejų, 27 kartus taikytos ekonominės sankcijos ūkio subjektams.
O nuo 2020 m. pabaigos buvo užblokuotos 3 interneto svetainės, kadangi ūkio subjektai nereagavo į departamento nurodymus nutraukti draudžiamą veiklą ir toliau vykdė nuotolinę prekybą el. cigaretėmis ir jų pildyklėmis.
Vykdys patikrinimus
El. cigarečių rinkos priežiūrą dėl jų atitikimo teisės aktams Lietuvoje atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Delfi pasiteiravo, kaip bus atliekami tyrimai, gavus skundą ar pranešimą. Tarnyba patikina, kad gavus skundą, bus atliekami patikrinimai – tiek dokumentiniai, tiek ir atliekant bandymus, tad sukontroliuoti „landas“ esą tikrai bus galima.
Delfi paklausė, kaip bus nustatoma, ar viename, ar kitame tabako produkte deklaruojamas skonis atitinka faktinį skonį.
„Kiekvienas cheminis mišinys (elektroniniai skysčiai tokiems priskiriami) privalo turėti savą dokumentaciją – taip vadinamus Saugos duomenų lapus, kuriuose yra informacija apie mišinio sudėtį. Be to, vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymu, el. cigarečių ir jų pildyklių gamintojai bei importuotojai pateikia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui pranešimą apie el. cigaretes ir jų pildykles, kurias ketina pateikti rinkai. Šiuo pranešimu pateikiamas ir el. skysčių sudedamųjų dalių sąrašas“, – rašo VVTAT.
Preliminariu VVTAT vertinimu, užrašai „Vanilla tobacco“, „Kiwi tobacco“, „Cream tobacco“, „Berry tobacco“, „Ice Tobacco“ ir pan. laikomi kaip nuoroda į papildomus kvapus ar skonius, ir tokių ar analogiškų užrašų ant el. cigarečių ir jų pildyklių su skysčiu, pritaikytu el. cigaretėms pildyti, neturėtų būti.
O užrašai „Cuban tobacco“, „American tobacco“, kaip manoma, neprieštarautų Tabako kontrolės įstatymo reikalavimams. Tačiau konkretūs sprendimai būtų priimti, vertinant konkrečią situaciją ir aplinkybes, nurodo tarnyba.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
