Ketverių metų kadencijai perrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog reikėtų vėl diskutuoti dėl atlyginimų indeksavimo.
Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.
„Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika. Vakar turėjome diskusiją su Belgijos atstovais ir jie pasakojo savo patirtį – pas juos automatiškai auga atlyginimai, priklausomai nuo vieno ar kito rodiklio“, – BNS penktadienį sakė I. Ruginienė.
„Infliacija, pavyzdžiui, galėtų būti tas rodiklis. Jeigu mes turime infliaciją penkis–aštuonis procentus, automatiškai tiek kas metus turi didėti atlyginimai, kad žmogus dėl šito jau nepergyventų“, – pridūrė ji.
Pasak I. Ruginienės, reikėtų didinti spaudimą Vyriausybei grįžti prie mokesčių klausimų, pirmiausia didinant jų progresyvumą su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms.
„Čia ir dabar turi būti didinamas progresyvumas kitoms didelėms su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms“, – sakė LPSK pirmininkė.
Ji teigė iš Vyriausybės pasigendanti aiškios krypties ir vizijos dėl pernai pradėtos svarstyti mokesčių reformos: „Pagal planą tai turėjo išryškėti praeitą rudenį, bet jau baigiasi pavasaris, tuoj peržengsime į vasarą ir dar tų krypčių nematome“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė balandžio pradžioje teigė, jog mokesčių reforma ir lengvatų peržiūra bus atlikta, kai stabilizuosis dabartinė ekonominė situacija.
Pasigedo dėmesio sankcijų paliestų įmonių darbuotojams
Pasak I. Ruginienės, situacija Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“, kai vasario pradžioje įmonėje kilo darbuotojų streikas, parodė, jog darbdaviai nesupranta socialinio dialogo reikšmės.
„Darbdaviams dar reikia labai nemažai mokytis ir ugdytis, kad jie suprastų, kad priimti sprendimai kartu su darbuotojais atneša didžiausią pridėtinę vertę, pasitenkinimą abejoms šalims ir sukuria tą vertę, kurios darbdavys ir ieško“, – teigė LPSK pirmininkė.
Tuo metu įgyvendinant Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai I. Ruginienė iš valdžios pasigenda dėmesio jų tiesiogiai paliestų įmonių darbuotojams. Jos teigimu, pritaikius sankcijas reikia pasirūpinti žmonėmis, pavyzdžiui, juos perkvalifikuojant arba nacionalizuoti tokias įmones.
„Svarbiausias žingsnis ne tik pritaikyti sankcijas, bet ir surasti sprendimus, kaip išsaugoti tuos žmones, kurie slypi po tomis sankcijomis. (…) Jeigu Vyriausybė sako, kad taikome sankcijas, nes įmonėje negali būti rusiško kapitalo – nacionalizuokite įmonę. Kodėl ne? Tas mechanizmas tikrai gali būti ir žmonės nepraras darbo, ir įmonė veiks“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Jeigu tas netinka, galima rasti kitų sprendimų. Galbūt darbo rinkoje yra pilna laisvų vietų, tik reikia papildomai perkvalifikuoti žmones“, – pridūrė ji.
Siūlys didinti baudas už darbo teisės pažeidimus
I. Ruginienės teigimu, taip pat reikia didinti baudas už darbo teisės pažeidimus. Pasak jos, tokį poreikį dar labiau skatina į Lietuvą plūstantys pabėgėliai iš Ukrainos, kuriuos LPSK pirmininkė įvardija kaip jautrią grupę.
„Dėl to kreipsimės į valstybės vadovus, kad reikia būtinai didinti baudas už darbo teisės pažeidimas ir tokia bauda galėtų būti, kaip Austrijoje – vienas procentas nuo metinės įmonės apyvartos. Tai atgrasintų darbdavius tyčiotis ir išnaudoti darbuotojus“, – kalbėjo I. Ruginienė.
LPSK pirmininkė teigė, kad kol kas nėra duomenų apie į Lietuvą atvykusių ukrainiečių pabėgėlių darbo teisių pažeidimus.
Tačiau su sunkumais, pasak jos, susidurdavo anksčiau į Lietuvą atvykę migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Vidurio Azijos – darbo ginčų komisijos sulaukdavo nemažai jų nusiskundimų. Vis dėlto I. Ruginienė neatmeta, kad pabėgėliai iš Ukrainos gali susidurti su sunkumais darbe.
„Tačiau dabar turime nemažą dalį ukrainiečių, kurie nežino nei mūsų taisyklių, nei kas nustatyta Darbo kodekse. Darome prielaidą, kad greičiausiai ten, kur nėra rimtos priežiūros, profesinės sąjungos, darbuotojų atstovų, ukrainiečiams gali būti pakankamai sunku susivokti ir suprasti, ar jų teisės yra pažeidžiamos“, – BNS sakė I. Ruginienė.
„Matėme piktnaudžiavimo atvejų, todėl tikėtis, kad tie žmonės pabėgo iš karo, staiga atvažiuos į kažkokį rojų (…) greičiausiai taip nebus. Jeigu anksčiau turėjome piktnaudžiavimo atvejų, greičiausiai ir čia (turėsime – BNS)“, – kalbėjo LPSK pirmininkė.
Penktadienį Vilniuje vykusiame visuotiniame LPSK suvažiavime iki tol organizacijai pirmininkavusi I. Ruginienė buvo perrinkta antrai ketverių metų kadencijai. Pirmą kartą į šį postą ji išrinkta 2018 metų gegužės pradžioje.
