Vyriausybė trečiadienį pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą bei šalies saugumą.
Ketvirtadienį biudžeto pakeitimo projektą planuojama pateikti Seimui.
„Pakeitimai susiję su karine invazija į Ukrainą ir dėl to pasikeitusiomis ekonominėmis projekcijomis tiek dėl infliacijos lygio, tiek dėl energetinių prekių kainų ir jų tendencijų ilgesniam laikotarpiui, taip pat numatoma papildoma pagalba pabėgėliams iš Ukrainos bei kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymui, kuris susijęs su sankcijų taikymu Rusijai ir Baltarusijai“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų numatoma skirti kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje sakė, kad energetikos kainų šokas užsitęsė, dėl to scenarijus, kuriuo remdamasi Vyriausybė pernai ruošė 2022-ųjų biudžetą, neišsipildė.
„Tikėjomės, kad balandį dujų kanos stabilizuosis ir pradės keliauti žemyn, – jis (planas – BNS) neišsipildė ir dabar prognozės atrodo visiškai kitaip, todėl reikia kitaip modeliuoti ir veiksmus“, – posėdyje sakė premjerė.
Pasak jos, Vyriausybė kompensuoja ne dabartinį kainų šuolį, tačiau amortizuoja jų augimo tempą.
„Gali atrodyti, kad mes kompensuojame dabar esantį kainų lygį, ko tikrai nei turime galimybių daryti, nei tai būtų teisingas signalas. Tačiau priešingu atveju pats augimas – žodis įspūdingas čia būtų blogas žodis – jau būtų tiesiog nebepakeliamas“, – sakė I. Šimonytė.
„Apribojimas augimo, kurį rudenį rinkomės daryti per įmonę (buvo leista „Igničiui“ išdėlioti dujų kainų augimą per 5 metus – BNS), ir tai atrodė tinkamas sprendimas, daugiau pakartotas nebegali būti dėl to, kad neišsipildė pagrindinis scenarijus dėl kainų stabilizavimosi ir žemėjimo, dėl to reikia naudoti biudžetą“, – pridūrė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, jog Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo pataisomis siekiama ir toliau nevertinti turto žmonėms skiriant kompensacijas už centralizuotą šildymą ir pratęsti terminą, kad jis apimtų ir kitą šildymo sezoną.
Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų – iki 540 eurų numatoma skirti 103 mln. eurų. Senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms – per 30 mln. eurų, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – dar 72,75 mln. eurų.
Finansų mnistrė Gintarė Skaistė taip pat kalbėjo, jog numatoma, kad NPD didinamas ir neįgaliesiems: iki 25 proc. darbingumo lygio NPD didinamas nuo 740 iki 870 eurų, turintiems 30-55 proc. darbingumą – nuo 690 iki 810 eurų.
Išaugus energijos prekių kainoms verslui paramai numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui.
Dėl tarptautinių sankcijų pajamas prarandančiai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ bus papildomai skirta 155 mln. eurų paramos Vilniaus-Klaipėdos linijos elektrifikavimui bei infrastruktūros išlaikymui.
Ukrainos pabėgėliams siūloma skirti 370 mln. eurų – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.
Biudžeto deficitas šiemet augs nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios skola, skaičiuojama, mažės nuo 44,8 proc. iki 43,3 proc. BVP, tačiau ji mažėja tik todėl, kad auga BVP, tuo metu nominali skola bus didesnė.
Valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. eurų, o išlaidos – 863,9 mln. eurų. Bendros valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis šiemet sieks 15,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,4 mlrd. eurų.
Atnaujintame „Sodros“ biudžete numatyta, kad fondo pajamos šiemet bus 145,8 mln. eurų didesnės ir sieks beveik 6 mlrd. eurų. Tuo metu „Sodros“ biudžeto išlaidos augs 114,6 mln. eurų iki 5,6 mlrd. eurų.
Savivaldybių biudžetų pajamos augs 90,1 mln. eurų ir sieks 4,5 mlrd. eurų, išlaidos – 98,1 mln. eurų iki 4,5 mlrd. eurų.
Pasak G. Skaistės, taip pat teikiamas Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma teisė Vyriausybės rezervą naudoti nepaprastosios padėties metu, o savivaldybės privalės nuo kitų metų turėti kiek didesnį savo rezervą.
Pirmą kartą šių metų biudžetas buvo patikslintas kovą – jame lėšos gynybai padidintos nuo 2,05 proc. iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 300 mln. eurų.
