Patiriančių psichologinę krizę Lietuvos gyventojų dalis, palyginti su tuo pačiu metu 2019-aisiais, išaugo 12,5 procentinio punkto, rodo Krizių įveikimo centro (KĮC) ir KOG instituto atliktas tyrimas.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad prastėjančią psichologinę gyventojų būklę lėmė dveji COVID-19 pandemijos metai, o šiemet prisidėjo ir nerimas dėl karo Ukrainoje.
Naujausias tyrimas, atliktas kovo 4–10 dienomis, Rusijai jau vykdant karą Ukrainoje, rodo, kad psichologinę krizę patiria 42,2 proc. gyventojų. Vien nuo pernai tokių žmonių padaugėjo 6,5 procentinio punkto.
Kaip ketvirtadienį per spaudos konferenciją teigė KOG instituto direktorė Eleonora Šeimienė, pirmasis toks tyrimas atliktas 2019-aisiais, dar prieš COVID-19 pandemiją, sąlyginės „ramybės“ laikotarpiu, tuomet krizę jaučiantys nurodė 31 proc. apklaustųjų. 2020-aisiais tokio tyrimo nebuvo, o pernai įvykusį pokytį specialistai linkę sieti su pandemijos poveikiu.
„Šiemet mes tyrimą darėme pirmosiomis karo savaitėmis Ukrainoje, tikrai gyventojai jautė tą nerimą. Manau, tas skaičius atspindi, kad tai buvo pirmas žmonių susidūrimas su labai rimta situacija, kuri buvo visiškai kitokia nei pandemija, nes ji ne tiek grėsė tavo ar tavo artimųjų sveikatai, bet bendrai mūsų fiziniam saugumui“, – sakė E. Šeimienė.
Nerimą junta 8 iš 10
Anot jos, iš kitų KOG instituto tyrimų matyti, kad gerokai išaugo ir gyventojų laisvės bei nepriklausomybės vertinimas, tuo metu bendra materialinė gerovė, gyvenimo kokybė tapo mažiau svarbios.
„Bendrai aštuoni iš dešimties gyventojų tą laikotarpį jautė nerimą dėl karo Ukrainoje. Tad tas skaičius tikrai padengia ir gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje“, – sakė E. Šeimienė.
Krizių įveikimo centro direktorė Kristina Lymantaitė taip pat patvirtino, kad tyrimo rezultatai sietini su dvejais metais COVID-19 pandemijos bei karu.
„Turime keletą vykstančių krizių – be to, kad žmonės patiria individualias, asmenines krizes, dar turime tas, kurios vyksta bendruomenėje ir valstybėje“, – teigė ji.
Atliekant tyrimą aiškintasi, ar žmonės jaučia nerimo simptomų, ar kenčia dėl nemigos, koncentracijos stokos, ar patiria vieną iš krizinių įvykių – artimojo, paties sunkią ligą, darbo netektį, klausta ir apie teigiamus pokyčius, tokius kaip kaip naujas partneris ar naujas darbas.
Gyventojai jaučia artimųjų palaikymą
Tyrime pirmąkart vertintas ir gyventojų tarpusavio palaikymo indeksas, t. y. domėtasi, ar jie sulaukia emocinio-informacinio, fizinio-praktinio palaikymo, junta meilę, pozityvius socialinius ryšius.
E. Šeimienės teigimu, teirautasi, ar žmonės turi su kuo dalytis jiems svarbiomis žiniomis, turi kas juos išklausytų, ar sulaukia palaikymo buityje, ar turi artimą žmogų, išreiškiantį meilę, taip pat ar turi žmonių, su kuriais smagu leisti laiką.
„Bendra indekso reikšmė šiais metais pirmą kartą pamatavus siekia 47 balus. Klausimas, ar tai geras, ar prastas rezultatas – bendrai galima vertinti, kad – taip, lietuviai turi, kas juos palaiko“, – sakė E. Šeimienė.
Pasak KOG instituto vadovės, tyrimas parodė, jog žmonės daugiau randa, kas jiems rodytų meilę ir palaikytų buityje, tuo metu emocinis palaikymas yra žemesnis.
Indeksas taip pat yra didesnis tarp moterų, gaunančiųjų didesnes pajamas, 35–50 metų grupėje. Šis rodiklis žemiausias yra tarp 50–64 metų grupės žmonių, jis siekia 39 balus.
Be kita ko, aukščiausi palaikymo rodikliai buvo tarp asmenų, kurie turi sutuoktinį ar partnerį gyvenime, žemiausi – tarp jo neturinčiųjų.
Kenčia uždirbantys mažiau
Krizių įveikimo centro psichologė Gintė Jasienė teigė, kad ryšių su kitais asmenimis įvairovė ir kokybė yra esminis veiksnys, leidžiantis didinti atsparumą krizei. Be kita ko, ji pabrėžė, kad daug įtakos turi ir finansai.
„Kuo daugiau žmogus turi resursų, tuo jis atsparesnis krizei. Regis, tas resursas, kuris būtų prieinamas ir žmonėms, turintiems mažesnes pajamas, kaip kitų palaikymas, pasirodo, jiems yra mažiau prieinamas“, – sakė psichologė.
Šis indeksas vertintas ir karo Ukrainoje kontekste – vienas iš keturių apklaustųjų nurodė, kad prasidėjus karui, jų ryšiai su artimaisiais sustiprėjo, dažniau tai nurodė moterys, aukštesnes pajamas uždirbantys asmenys. Apie 70 proc. apklaustųjų teigė, kad jų santykiai su artimaisiais nepakito.
Pagalbos į artimuosius, tyrimo duomenimis, taip pat beveik dukart dažniau kreipiasi moterys nei vyrai, jos taip pat dažniau linkusios pripažinti, jog patiria krizę, ir kreipiasi į specialistus.
Be kita ko, pusė apklaustųjų sako sulaukiantys palaikymo iš mamos, tik apie ketvirtadalį – iš tėčio.
Tyrimą atliko Krizių įveikimo centras ir KOG institutas, apklausa vykdyta bendrovės „Norstat“ interneto panelyje. Iš viso apklausti 507 tiriamieji nuo 16 iki 64 metų, nustačius reprezentatyvią imtį pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. Apklausos paklaida – 4,4 procento.
