Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pareiškė, jog Vyriausybė Europos Sąjungos paramos lėšomis artimiausiu metu planuoja atnaujinti kelius, kurie užtikrintų geresnį judėjimą Lietuvoje dislokuotiems kariškiams.
„Esame gavę europinį finansavimą virš 60 mln. eurų karinio mobilumo jungtims, todėl artimiausiu metu paskelbsime konkursą, pavyzdžiui, vienas iš tų didelių prioritetų bus „Via Baltica“ statyboms nuo Marijampolės link Lenkijos sienos“, – ketvirtadienį atidarant tiltą Kaune žurnalistams sakė M. Skuodis.
Kaip BNS vėliau paaiškino ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė, ministerija yra pateikusi paraišką Europos Komisijai, tačiau ar gaus pinigus iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, turėtų paaiškėti balandžio 7 dieną.
„Lietuva iš CEF (angl. Connecting Europe Facility – BNS) kvietimo karinio judumo projektams finansuoti tikisi gauti virš 73 mln. eurų. Ar tikrai gausim šias lėšas, paaiškės balandžio 7 dieną, mat čia buvo tik ministerijos paraiška“, – BNS teigė G. Vasiliauskaitė.
Anot jos, jeigu paraiškai būtų pritarta, Lietuva finansuotų du susisiekimo keliais ir geležinkeliais projektus.
„Prašytas ir planuojamas gauti finansavimas „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos plėtrai bei geležinkelio krovos aikštelei Palemone“, – sakė G. Vasiliauskaitė.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovės Gintarės Žalytės-Štarienės, pagal projektą Palemone bus pastatyta sunkiasvorės technikos krovos aikštelė ir nutiesti trys papildomi keliai.
„Palemone bus pastatyta dvigubos paskirties 300 karinės ir civilinės technikos vietų sunkiasvorės technikos krovos aikštelė bei nutiesti trys papildomi geležinkelio keliai, kas leis vienu metu atvykti trims traukiniams, gabenantiems karinę techniką“, – BNS teigė LTG atstovė.
„Infrastruktūra bus pritaikyta tiek karinės technikos, tiek prekinių traukinių krovai, taip pat bus atlikta dvigubos paskirties krovos rampų bei 1,5 km Palemono gatvės ruožo rekonstrukcija“, – pridūrė G. Žalytė-Štarienė.
Palemone veikia Kauno intermodalinis terminalas yra europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis ir nuo 2020 metų sujungtas su Europos geležinkelių tinklu. Šis terminalas taip pat tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai.
