Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 28,7 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 12,4 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Jo duomenimis, daugiausiai, 9 740 asmenų, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 3 026 – Alytaus, 2 393 – Kauno, 2 275 – Klaipėdos, 1 455 – Marijampolės, 1 433 – Šiaulių registracijos centre.
Iš dešimties Migracijos departamento teritorinių skyrių, daugiausiai pabėgėlių registruota Vilniaus skyriuje – 1 829, dar 1391 – Klaipėdos skyriuje, Šiaulių ir Kauno skyriuose atitinkamai registruoti 1049 ir 1021 nuo karo bėgantys ukrainiečiai.
Vien pastarąją parą registruoti 1 786 pabėgėliai, iš jų – 747 nepilnamečiai.
Iš visų iki šiol registruotų atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos 3 387 vaikai yra jaunesni nei šešerių.
Dauguma atvykusių pateikė prašymus dėl leidimo gyventi laikinai humanitariniu pagrindu.
Jungtinių tautų duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko per 3,5 mln. gyventojų, manoma, kad iš savo namų pabėgti buvo priversti iš viso apie 10 mln. žmonių.
Lietuvoje jau įsidarbino 1,3 tūkst. karo pabėgėlių
Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.
„Noriu padėkoti žmonėms, kurie priima nuo karo bėgančius ir kalbos nemokančius ukrainiečius į savo kolektyvus: pritaiko procesus, išverčia į jiems suprantamą kalbą, apmoko dirbti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu yra daugiau kaip 730 darbdavių, kurie pasiūlė darbo vietas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Užregistruota virš 4700 darbo vietų, kur galėtų dirbti kalbos nemokantys žmonės.
Užsiregistravę ukrainiečiai jau turi darbo pasiūlymus, aktyviai susitinka su įmonių atstovais.
Anot SADM, daugiausia laisvų darbo vietų registruota apdirbamosios gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto srityje veiklą vykdančiose įmonėse.
„Kiekvienam norinčiam dirbti ir atvykusiam į Užimtumo tarnybą įsipareigojame pateikti darbo pasiūlymą per vieną dieną nepriklausomai nuo pasirinktos gyvenamosios vietos Lietuvoje. Nuo šiol didžiuosiuose miestuose konsultacijas teikiame ir ukrainiečių kalba“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
40 proc. atvykusių ukrainiečių turi aukštąjį išsilavinimą. Kol jų diplomai bus įvertinti ir pripažinti Lietuvoje, kvalifikaciją turintys darbuotojai sutinka dirbti ir priima nekvalifikuoto darbo pasiūlymus, skelbiama ministerijos pranešime.
Jau esama įsidarbinusiųjų pagal profesiją, tai programuotojai, mokytojai, veterinarijos gydytojo padėjėja, siuvimo technologė ir kt.
Užimtumo tarnyboje Kaune ir Vilniuje pradėjo dirbti 5 Ukrainos kolegos iš valstybinio sektoriaus, kurie padeda priimti atvykstančius.
Ukrainiečiai yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Jiems taip pat suteikta galimybė dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartį ar vykdyti savarankišką veiklą.
Anot ministerijos, atvykęs asmuo privalo užsiregistruoti Migracijos departamente, tačiau po to gali įdarbinti beveik tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai.
Darbdaviai ukrainiečiams privalo mokėti ne mažesnį darbo užmokestį nei tą patį darbą dirbantiems lietuviams.
