Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė pirmadienį nusprendė teikti papildomų karinių pajėgumų ukraniečiams.
„Turtas perduodamas, atsižvelgiant į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą, siekiant paremti Ukrainos kariuomenę. Perduodamas būtent Ukrainos kariuomenei ir jai pavaldžių institucijų saugumui užtikrinti, krašto gynybai“, – posėdyje sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, nuspręsta perduoti „ilgalaikį ir trumpalaikį turtą“. Praėjusią savaitę komentuodama planuojamą sprendimą, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad konkretūs pajėgumai neįvardijami dėl saugumo.
Lietuva jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių. Taip pat perduota automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.
ES šalys tiektų tuos ginklus, kuriuos jau turi
Premjerė I. Šimonytė sako, kad Europos Sąjungai patvirtinus 500 mln. eurų karinę paramą Ukrainai, Bendrijos šalys tieks jau šiuo metu įsigytą arba įsigyjamą ginkluotę.
„Didelių detalių pasakyti negaliu, tai yra procese. Galiu pasakyti, kiek man dabar yra žinoma, galvojama apie tą ginkluotę, tarkime, kurią perduoda šalys įsigijusios arba įsigyjančios, kas turbūt būtų toks greičiausias dalykas (…). Kas įsigyta, būtų atiduodama, išlaidos būtų kompensuojamos“, – žurnalistams pirmadienį sakė ji.
Pasak premjerės, kalbant apie ES sutarimą tiekti ginkluotę ir naikintuvus, Bendrija skirs tik tai, kuo ukrainiečių kariai jau moka kovoti.
„Mes ukrainiečiams galime perduoti tik tą, kuo ukrainiečiai gali, moka kovoti, todėl kad apmokyti nėra laiko. Akivaizdu, kad tai šiek tiek susiaurina tų pačių naikintuvų ar kitos ginkluotės opcijas. Pasirengimas labiausiai yra ieškoti to, kas yra tinkama dabar kariuomenei, kad ji galėtų dabar imti ir naudoti“, – pripažino premjerė.
Daugiau šia tema
Pastarųjų dienų Vakarų susitelkimą ji įvertino kaip „tektoninį lūžį“, kurį lėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija.
„Nebūtų didelis perdėjimas sakyti, kad tai, ką dabar regime, yra tam tikras tektoninis lūžis. Nes ne tik kad Putinas savo agresija sugebėjo suvienyti Vakarų bendruomenę, bet ir tas demokratijas, kurios yra kituose regionuose, bet laikosi tų pačių principų (…). Vakar diena pasižymėjo visa eile beprecedenčių sprendimų, kurių anksčiau turbūt buvo sunku tikėtis arba juos buvo sunkiai galima įsivaizduoti“, – sakė premjerė.
Tarp jų I. Šimonytė minėjo ES, Vokietijos, Švedijos „beprecedenčius“ sprendimus tiekti ginklus Ukrainai, Vokietijai – didinti gynybos biudžetą.
