Advokatė pataria, ką reikia žinoti grįžtantiems į Lietuvą ir kartu su savimi gabenantiems ne mažą sumą grynųjų pinigų. „Ketinu važiuoti į Lietuvą, kartu su savimi turėdamas 15 000 Eur grynaisiais pinigais. Ar tokia sumą reikia deklaruoti? Kas gali grėsti, jeigu nedeklaruosiu įvežamų grynųjų pinigų?“ – plačiau klausimą pateikė skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Jūsų situacijoje yra svarbu iš kokios valstybės įvežate pinigus. Kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš kitos ES valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą ES valstybę narę (pvz., iš Lietuvos į Vokietiją), privalo raštu deklaruoti gabenamą 10 000 eurų viršijančią grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta tik muitinės pareigūnui pareikalavus.
Tuo atveju, jei asmuo atvyksta į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių (nepriklausančių ES valstybėms) ar išvyksta iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabena ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvykta iš jos.
Šiuo atveju, svarbu pateikti užpildytą ir pasirašytą grynųjų pinigų deklaravimo formą be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo.
Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas per Lietuvos Respublikos sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikia jų muitinės kontrolei ar kitaip šios prievolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.
Pažymėtina, jog daiktai yra suprantami kaip visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką.
Šiam nusikaltimui nėra būtina, kad kiltų padariniai, todėl jis laikomas baigtu nuo privalomai pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir kitas aplinkybes.
