Prieš gerą mėnesį paskelbta, kad pačiame Kauno centre – tuščioje buvusio „Merkurijaus“ kiemo vietoje – planuojama statyti 262 lengvųjų automobilių vietų daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Rangos darbų konkursą už 6 mln. eurų laimėjo įprasta statybinių savivaldybės projektų vykdytoją „Autokausta“.
Nors projekto vizualizacijos, kurias skelbia savivaldybė, neleidžia tikėtis, kad tai bus naujas architektūros šedevras, tačiau tuo pat metu akivaizdu, kad toks žadamas vaizdas – gerokai geresnis pasirinkimas, nei dabartinis šiukšlynas ir net iš Donelaičio gatvės atsiverianti betvarkė.
Tačiau pandemijos laikotarpiu, kai kiekvienas milijonas Kauno miesto biudžete yra svarbus ir kamšo dideles socialinių paslaugų skyles, verta padiskutuoti, ar tikrai 6 milijonai eurų yra Kaunui šiuo metu įkandama prabanga.
Atskirai verta kelti klausimą, ar tikrai numatomi statybos darbai pačiame Kauno centre dera su planuojamais Europos kultūros sostinės renginiais. Juk statybos vieta – visai šalia dabar gražiausios miesto aikštės, kurioje vyks ne vienas ir ne du tūkstančius kauniečių ir miesto svečių sutrauksiančių renginių. Projektą planuojama užbaigti 2023 metų pavasarį, o tai reiškia, kad aktyvioji projekto darbų stadija numatyta būtent 2022 metų vasarai – kultūrinės programos kulminacijos metu.
Projekto autoriai giria, kad pasirinkta lakoniška pastato architektūrinė išraiška nedominuos aplinkoje, o atliks labiau foninį vaidmenį, ypač santykyje su „Romuvos“ kino teatro pastatu. Statinio fasadą sudarys pusiau skaidrus profiliuotas stiklas ir fasadinės plokštės su apdailiniu paviršiumi. Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į opozicijos pastabas. Štai konservatorė Andrijana Filinaitė kelia klausimą, kaip „toks 8300 kv. m. gargaras kontekstualiai ir darniai įsilies bei papildys miesto kraštovaizdį UNESCO kontekste“?
Bet architektūros specialistų diskusiją palikim žinovams. Aš norėčiau iškelti kitą, ekonominį miesto valdymo klausimą. Kauno centre investicijos į infrastruktūrą skiriamos nuolat ir esminės. Štai Laisvės alėjos remonto suma siekia pora dešimčių milijonų eurų. Pilies žiedo rekonstrukcija – dar daugiau nei 3 milijonai eurų. Dabar daugiaaukštei stovėjimo aikštelei miestas turės atseikėti 6 milijonus eurų.
Ar tai ne per dideli pinigai? Ar tai tikrai pagrindinės miesto gyvenimui ir kokybiškai transporto veiklai trukdančios problemos? Verta priminti, kad automobilių stovėjimo įkainiai nuolatos didinami. Štai šių metų pavasarį eilinį kartą padidintas mokamų parkavimo vietų skaičius, mokamo stovėjimo zonos išsiplėtė, o mokestis kai kuriose vietose ūgtėlėjo kartais.
Daugiau šia tema
Ką jau kalbėti apie chroniškas Kauno centrą (ir ne tik) kamuojančias bėdas – nuolatinius kamščius pagrindinėse miesto arterijose. Kamščių niekaip neatsikrato Savanorių prospektas, jie reguliariai formuojasi magistralėje Vilnius-Klaipėda, kai kurie infrastruktūriniai sprendimai duoda tik minimalią ar net visai jokios (kaip kad Palemono-Marių gatvių transporto mazgas) naudos eismo dalyviams.
Todėl sveikinant iniciatyvą tvarkyti gerokai apleistas miesto erdves, visgi, norėtų aiškaus miesto planuotojų atsakymo į bendresnį klausimą – kaip miestas plėsis ir kaip jo infrastruktūra bus plečiama ne vienerių ar poros metų, bet gerokai ilgesniu laikotarpiu. Juk šiandien priimami sprendimai ir lems, kaip ir kur keisis Kaunas po dešimties, dvidešimties ar net daugiau metų. Ir tam būtinos atviros ir daugybę kauniečių įtraukiančios diskusijos. Juk būtent jiems ir dėl jų ir daromi šie sprendimai.
