Seimas antradienį ėmėsi svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID–19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka. Po pateikimo Seimas palaimino šią idėją. Už socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytą projektą po pateikimo balsavo 81, prieš 12, susilaikė 30. Pritarta ir ypatingai skubai.
Opozicijos pateiktam pasiūlymui praplėsti išmokų gavėjų ribas Seimas nepritarė, jis buvo atmestas.
Prieš Seimo posėdį skirtingų parlamento frakcijų nariai vieningos nuomonės dėl šio projekto neturėjo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu projektu, 100 eurų išmoka būtų skiriama, jei šios amžiaus grupės žmonės iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.
Pagal projektą, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nė viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.
Taip pat išmoka būtų mokama 75–erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.
Minima 100 išmoka būtų skiriama vieną kartą. Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.
Vyriausybė prašo Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo koronaviruso infekcijos įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka – balsavimas dėl jo numatytas antradienį po pietų.
Projektas teikiamas ne iš džiaugsmo
Klausimą Seimo salėje pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė teigė, jog šis sprendimas gal ir nėra tobulas, tačiau šiai dienai itin reikalingas.
„Šis projektas teikiamas tikrai ne iš didelio džiaugsmo, o iš realybės suvokimo, kur mes šiandien esame. Gal sprendimas nėra tobulas ir etikos prasme, klausimų yra, bet manome, kad turime priimti visus sprendimus tam, kad kuo daugiau žmonių iš rizikos grupės būtų apsaugoti ir mes patirtume kuo mažiau jų netekčių“, – kalbėjo ministrė M. Navickienė.
Ministrė teigė, jog ši priemonė turėtų būti tikslinga.
„Ir jei kitomis priemonėmis mums nepavyksta tų žmonių sumotyvuoti, teikiama ir šią priemonę, tikėdamasi, kad bent dalį žmonių tai padės įtikinti priimti sprendimą skiepytis“, – kalbėjo politikė.
Visa eilė aštrių klausimų
Socialdemokratas Algirdas Sysas ministrės M. Navickienės klausė, kodėl šis projektas Seimui teikiamas ypatingos skubos tvarka.
„Tikslas yra, kad įstatymas kuo greičiau įsigaliotų ir galėtume žmonėms suteikti aiškumą, kad ji jau yra ir gali skatinti žmones priimti sprendimus“, – į socialdemokrato A. Syso klausimą atsakė ministrė.
Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas teigė, jog pastebimas tam tikras žmonių suskirstymas.
„O kaip yra su žmonėmis, kurie pasiskiepijo du kartus, gal jie neketina trečia kartą skiepytis, ar ketvirtą? Taip gaunasi neteisinga situacija ir jokios išmokos negauna“, – kalbėjo politikas. Jis dar klausė, galbūt ministerija ruošiasi koreguoti įstatymo projektą.
Ministrė teigė, jog bet koks sprendimas, išskiriantis vieną grupė iš kitų, vis tiek bus nepatenkintų.
„Manau, kad žmonės, kurie gavo jau dvi dozes ir jiems priklausytų trečioji vakcinos dozė, manau, kad jei žmogus priėmė sprendimą pasirūpinti savimi, išlaikys interesą tęsti ir stiprinti imunitetą“, – savo poziciją Seimo salėje dėstė ministrė M. Navickienė.
Aidas Gedvilas teigė, jog senjorai išmoką vadina ne tik, kad pakiša, bet ir menka, kad būtų verta reaguoti. Politikas perdavė senjorų jam perduotą klausimą – ar išmoka nesikeis ir nedidės iki 500. taip pat buvo klausiama, kokia bus kompensacija, atsiradus įtartiniems ir nepageidaujamiems reiškiniams.
Valstietis Aurelijus Veryga klausė, kodėl taip ilgai buvo delsiama ir kodėl pasirinkta šita amžiaus grupė. A. Veryga siūlo išmoka skatinti skiepytis asmenis nuo 65 metų amžiaus.
„Rugpjūčio mėnesį mes turėjome tikrai pakankami gerus skiepijimosi tempus, net šioje, rizikingiausioje amžiaus grupėje“, – į klausimą apie delsimą sakė M. Navickienė.
Ji teigė, jog šis procesas galėjo būti lemtas ir viešosios nuomonės skleidėjų teikiamos informacijos.
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė klausė, ar yra aiškių duomenų, kad finansinė išmoka paskatins vyresnio amžiaus asmenis skiepytis.
„Tai būtų viena iš papildomų priemonių, kuri gali turėti paskatą“, – sakė ministrė.
Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis teigė, jog „durnesnio“ įstatymo projekto net ir nesugalvotų.
„O kalbant apie atsakomybę. Kalbu apie tai, kurią mes turime turėti prieš sergančius žmones, kurie pasirenka nesiskiepyti, kurie yra įtikinti kažkokių kalbų, postringavimų. Kas atsitinka? Žmogus suserga ir numiršta? Kad tada yra atsakingas“, – klausimu R. Žemaitaičiui atsakė M. Navickienė.
Socialdemokratas A. Sysas teigė, jog šiuo įstatymu yra išleidžiamas „džinas iš butelio“.
Opozicijos pasiūlymas
Į Seimo darbotvarkę antradienį įtrauktas ir „valstiečio“ A. Verygos rengtas panašus įstatymo projektas. Opozicijos atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras siūlo vienkartinę išmoką skirti 65 metų ir vyresniems asmenims, taip pat tiems, kas priklauso rizikos grupei susirgti sunkia COVID–19 ligos forma. Pagal šį, projektą teisę į išmoką asmenys įgytų, jei po rugpjūčio 16 dienos pasiskiepytų pagal visą vakcinacijos schemą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalis vyresnių nei 75 metų senjorų. Šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID–19.
Ministerijos skaičiavimais, jei išmoką gautų visi tokio amžiaus senjorai, tam reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų.
Daugiau naujienų čia.
