Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris siekė išsiaiškinti dėl neteisėto nepilnamečio vaiko išvežimo.
„Kartu su sugyventine gyvename Vokietijoje, šioje valstybėje gimė ir mūsų dukra. Neseniai vaiko motina kartu su nepilnamete išvažiavo į Lietuvą trumpalaikėms atostogoms, kurių metu pareiškė, kad nei ji, nei mūsų dukra nesiruošia sugrįžti į Lietuvą. Kur galėčiau kreiptis, kad mano dukra būtų sugrąžinta pas mane?”- plačiau klausimą pateikė skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė
1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančiąją valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti.
Siekiant jo įgyvendinimo, taip pat, yra įtvirtintas bendrasis šešių savaičių terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl vaiko grąžinimo nuo pareiškimo pateikimo, išskyrus kai išimtinės aplinkybės to neleidžia padaryti.
Taigi, Hagos konvencija nustato bendrąją taisyklę, jog vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas.
Pažymėtina, kad vaiko neteisėto išvežimo ir/arba negrąžinimo pasekmės yra tos, kad pažeidžiamos globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto išvežimo ar laikymo.
Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai išvežus iš gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrąžinant.
Taigi, tokiu atveju, kai yra neteisėtai išvežamas vaikas, svarbu kreiptis į atitinkamas institucijas ne tik dėl vaiko grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ir dėl globos teisių.
Kaip dėmesį atkreipia R. Lazauskiemė, skaitytojo atsiųstoje situacijoje nepilnametis vaikas buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymu, kuris reglamentuoja, kad bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvoje, yra teismingos Vilniaus apygardos teismui.
Tačiau, jei nepilnametis vaikas būtų atvežtas į kitą valstybę, tokiu atveju dėl vaiko grąžinimo reikėtų kreiptis į tos valstybės institucijas kur nepilnametis vaikas yra neteisėtas atvežtas ir/ar laikomas.
Svarbu pažymėti, kad vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais valstybės, į kurią yra neteisėtai atvežtas vaikas, teismas turi teisę spręsti tik dėl vaiko grąžinimo, o sprendimą globos teisių byloje priima jurisdikciją turintis vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos iki išvežimo valstybės teismas.
Teismas yra konstatavęs, jog „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką.
Šiuo tikslu, be kita ko, turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje.
Nustatyti vaiko gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui reikšmingas faktines aplinkybesHagos konvencijoje yra numatyta išimčių, kuomet valstybės į kurią kreipiamasi teismas ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiko.
Šios išimtys, kurias turi įrodyti asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, reglamentuojamos Hagos konvencijos 13 straipsnyje, tai yra:
a) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas;
b) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Svarbu pažymėti, jog šis straipsnis taip pat numato, kad teismo ar administracinė institucija taip pat gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jei ji nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Lietuvos teismai aiškindamas Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytos išimties taikymo pagrindus, yra nurodę, jog „didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba, kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną padėtį“ apima kraštutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ar pan.) arba dėl objektyvių sąlygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pavyzdžiui, karo padėties).
