Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad dalyje šalies, ypač vakarinėje Gardino srityje, gali būti įvesta karo padėtis, „siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio“ dėl Vakarų šalių griežtinamų sankcijų.
„Jokio sulėtėjimo nė vienoje įmonėje neturi būti… Jeigu reikės – [gali būti įvesta] karo padėtis“, – A. Lukašenka pareiškė išklausęs Gardino srities gubernatoriaus Vladzimiro Karaniko ataskaitą apie regiono ekonomikos padėtį.
„Mes tam [Vakarų sankcijų sugriežtinimui] ruošėmės; žinojome, kas mums gresia“, – pareiškė prezidentas.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė planams įvesti sankcijas Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tokiems kaip kalio trąšų ir naftos produktų eksportas, atnešantiems daug pajamų Minsko režimui. Šios priemonės yra atsakas į gegužės pabaigoje įvykusį incidentą, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas oro bendrovės „Ryanair“ laineris, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Tąsyk pareigūnai sulaikė šiuo lėktuvu skridusį baltarusių opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo draugę – Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.
Keturiais iki šiol paskelbtais ES sankcijų paketais numatytos priemonės prieš Baltarusijos režimą šiuo metu taikomos iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Baltarusiją dideli neramumai krėtė kelis mėnesius po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
Pirmadienį sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV; jų pavyzdžiu neilgai trukus pasekė Jungtinė Karalystė ir Kanada.
V. Karanikas savo ruožtu pareiškė, kad Gardino srities valdžia iš anksto ruošėsi galimiems Vakarų valstybių veiksmams.
„Šiai dienai parengtos kompensavimo priemonės – Europos rinka nėra pagrindinė. Tikimės, kad pavyks neleisti [sulėtėti regiono ekonomikai] – net jeigu atskirose įmonėse bus nedidelis sulėtėjimas, kompensuosime tai kitų rodiklių sąskaita“, – tvirtino srities gubernatorius.
„Mes tiems niekšams kitapus sienos privalome parodyti, kad jų sankcijos – tai jų bejėgiškumas. Štai ką privalome parodyti, ir mes tai padarysime“, – atrėžė A. Lukašenka.
ES įvedė oficialias sankcijas
Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske
Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime.
Be to, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.
„Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – sakoma ES Tarybos paskelbtame pranešime.
Šios ekonominės sankcijos yra plačiausio masto kada nors Baltarusijai taikytos poveikio priemonės. Jos buvo įvestos kilus Vakarų šalių pasipiktinimui, kai A. Lukašenka gegužės pabaigoje pasiuntė naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pirmadienį Bendrija paskelbė sankcijas dar 86 asmenims ir subjektams dėl keleivinio lainerio nutupdymo ir Minsko režimo platesnių represijų prieš opoziciją.
Be to, ES praeitą mėnesį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į Bendrijos šalis ir paragino savo oro vežėjus nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.
Tačiau A. Lukašenka iki šiol atsisako nusileisti Vakarų spaudimui ir ketvirtadienį perspėjo, kad dalyje šalies gali būti įvesta karo padėtis, siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio dėl sankcijų poveikio.
