Gegužę gauti 986 pranešimai apie nepageidaujamas vakcinos nuo COVID-19 reakcijas, 48 iš jų – sunkios, penktadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Pirmą kartą registruotas miokardito – širdies raumens uždegimo – atvejis.
„Absoliutus (nepageidaujamų reakcijų – BNS) skaičius didėja, jis yra nuosekliai didėjantis, nes daugėja vakcinuotų žmonių, tačiau mažėja pranešančių asmenų procentas“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Po „Pfizer“ vakcinos vartojimo gauta 370 pranešimų, o tūkstančiui paskiepytųjų teko 0,9 pranešimo apie nepageidaujamas reakcijas, po „Moderna“ vakcinos – 101 pranešimas arba pusantro pranešimo tūkstančiui paskiepytųjų, po „AstraZeneca“ vakcinos sulaukta 483 pranešimų arba 4,1 pranešimų tūkstančiui paskiepytųjų, o po „Johnson&Johnson“ – 29 pranešimai arba 1,7 pranešimo tūkstančiui paskiepytųjų. Trijuose pranešimuose vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Moterys pateikė daugiau pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas nei vyrai – atitinkamai 695 ir 288 pranešimus. Pranešusiųjų amžius siekia nuo 17 iki 95-erių.
Dauguma pranešimų buvo apie skausmą, patinimą ir paraudimą injekcijos vietoje, rankos skausmą, šaltkrėtį, galvos skausmą, bėrimą ir karščiavimą. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Pranešta apie pirmąjį miokardito atvejį
Po „Moderna“ vakcinos fiksuotas vienas miokardito – širdies raumens uždegimo – atvejis.
„Tai jaunas 20 metų vaikinas, gydytas stacionare“, – sakė tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.
Tai pirmasis pranešimas Lietuvoje apie tokią būklę.
„Labai panašu, kad tai yra susiję su vakcinacija, nes kitų priežasčių, paaiškinančių, kodėl jaunam dvidešimtmečiui vaikinui tai galėjo nutikti, iš tiesų nėra“, – sakė R. Pilvinienė.
Ji teigė, kad gautos kelios dešimtys pranešimų apie kūno dalių tirpimą, taip pat kelios dešimtys arterinio kraujo spaudimo padidėjimo atvejų.
Gauta ir keliasdešimt pranešimų apie tachikardiją, dauguma jų – po „AstraZeneca“ skiepo. Po šios vakcinos gauta ir per 40 pranešimų apie nemigą.
R. Pilvinienė atkreipė dėmesį, kad dalimi atvejų šias reakcijas galėjo sukelti ir stresas ar ilgą laiką turėtos lėtinės ligos.
Pranešta apie stiprią alergiją, veido paralyžių
Pranešta apie tris atvejus apie dalinį veido paralyžių po „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos.
„Paprastai periferinis veido paralyžius pasireiškia vienos veido pusės jautrumo sutrikimu, pasikeičia veido geometrija, žmogus negali normaliai šypsotis. (…) Ši problema per kurį laiką išsisprendžia ir praeina, nepalikdama jokių padarinių“, – sakė R. Pilvinienė.
Ji pabrėžė, kad tai siejama su virusinėmis ligomis ir gali pasireikšti ne tik po vakcinos, todėl priežastinis ryšys tarp vakcinos ir paralyžiaus nėra visiškai aiškus.
Po „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinų pranešta po vieną anafilaksijos – stiprios alerginės reakcijos – atvejį.
Gautos ir kelios dešimtys pranešimų apie alpimus: dalis jų – iš karto po skiepijimo, tačiau buvo ir tokių, kai žmonės apalpo namuose. Šeši iš jų traktuoti kaip sunkūs.
29 pranešimai apie sunkias reakcijas gauti po „Pfizer“ vakcinos, po „AstraZeneca“ – 14, po „Moderna“ – penki.
Per penkis vakcinacijos mėnesius iš viso gauti 3565 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas sudaro 0,23 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus.
Kaip pranešti apie nepageidaujamą reakciją?
VVKT primena, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą.
Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:
– tiesiogiai užpildant formą internetu čia;
– užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti čia) ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu [email protected]);
– nemokamu telefonu 8 800 73 568.
VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kokiais atvejais turėtų būti teikiami pranešimai apie ĮNR į vakciną:
– kai yra įtariamas ryšys su konkrečia vartota vakcina,
– kai kyla abejonių dėl ĮNR ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio.
Apie tai turi pranešti sveikatos priežiūros specialistas arba pats pacientas.
Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs.
Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.
