Kauno menininkų namų (KMN) kartu su kurčiųjų bendruomenės atstovais sukurtas grafinis ženklas, skirtas pažymėti lietuvių gestų kalbą KMN komunikacijos kanaluose, nuo šiol bus naudojamas visoje Lietuvoje. Balandžio mėnesį Lietuvos kurčiųjų draugija (LDK) priėmė nutarimą, kad ženklą, vaizduojantį judančius delnus, visuomenė gali neatlygintinai naudoti žymint turinio prieinamumą lietuvių gestų kalba.
Pasak KMN vadovės Rūtos Stepanovaitės, prieš trejus metus prasidėjusi Kauno kurčiųjų bendruomenės ir KMN draugystė organizacijai suteikė daug žinių apie spalvingą ir nevienalytę kurčiųjų kultūrą, tuometį kultūros ir meno turinio prieinamumą kurčiųjų bendruomenės nariams Lietuvoje.
„Tolesnį bendradarbiavimą stiprinome ne tik išmokę lietuvių gestų kalbos pagrindus, bet ir pradėję žymėti kurčiųjų gimtąja kalba pateikiamą informaciją KMN svetainėje ir kituose skaitmeniniuose kanaluose specialiu, kartu su partneriais sukurtu, grafiniu ženklu. Džiaugiamės, kad būtent šis ženklas Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos sprendimu buvo patvirtintas kaip atitinkantis bendruomenės poreikius ir nuo šiol bus oficialiai naudojamas visoje šalyje. Tai tik patvirtina, kad dirbant kartu, galima pasiekti ilgalaikių ir labai svarbių pokyčių tiek kasdienėje kultūros organizacijų veikloje, tiek įvairių bendruomenių kultūros vartojimo įpročiuose“, – pranešime žiniasklaidai teigė R. Stepanovaitė.
Anot LDK prezidento Kęstučio Vaišnoros, ilgus metus gestų kalbos turiniui naudotas ženklas, vaizduojantis užbrauktą ausį, atspindėjo medicininį požiūrį į kurčiuosius, pabrėžiant negalėjimą girdėti.
„Naujasis ženklinimas – rankos – atspindi socialinį, kultūrinį požiūrį į kurtumą, akcentuojant ne negalėjimą girdėti, o galimybę bendrauti gimtąja kalba, kurčiųjų identitetą ir kultūrą!“ – priimtu sprendimu džiaugėsi K.Vaišnora.
Balandžio 21 d. LKD Respublikinės Valdybos sprendimu patvirtintas Ženklas, nurodantis, kad renginys, internetinės svetainės ir kita informacinė aplinka pritaikyta kurtiesiems – su lietuvių gestų kalba. Patvirtintas Ženklas atspindi lietuvių gestų kalboje rodomą sąvoką „gestų kalba“.
Sprendimas patvirtinti Ženklą priimtas ne atsitiktinai: pastaraisiais metais, ypač pandeminiu laikotarpiu, pastebėtas ženklus renginių ir informacijos pritaikymo klausos negalią turintiems asmenims šuolis. Tačiau viešinant būsimus renginius su pritaikymu kurtiesiems, sklaidos priemonėse dažnai naudojami Lietuvos kurčiųjų bendruomenės identiteto neatspindintys grafiniai elementai – tarptautinės gestų kalbos simboliai ar negirdėjimą pabrėžiantis perbrauktos ausies ženklas.
1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 630 LR Vyriausybė oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą, suteikiant jiems galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą.
Lietuvos kurčiųjų bendruomenės nariai didžiuojasi lietuvių gestų kalba, o LKD visada akcentuoja – jei pasaulyje visi žmonės mokėtų gestų kalbą, kuri kiekvienoje valstybėje skirtinga, kurtumas, kaip negalia, išnyktų.
Ženklą ir jo naudojimo taisykles galima rasti čia.
