Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir toliau reiškia abejones dėl nacionalinio imuniteto paso idėjos. Jos vertinimu, dabar, kai jau aišku, kad birželį turėsime europinį, nebėra kur skubėti
„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos manymu, šiuo metu racionaliau lėšas skirti kitoms sritims.
„Labiau padėti verslui, kad su „imuniteto kodu“ išvis būtų kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie „išnykusias“ kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Juolab, kad, pasak jos, kuo labiau nagrinėjamas „imuniteto kodas“, tuo daugiau klausimų.
„Kad ir toks, kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę, apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo Covid-19, jeigu tai buvo besimptomė forma. Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą, pamatė, kad jų turi labai daug. Taigi, yra saugūs“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, kita tema diskusijai – „jeigu norime, kad AstraZeneca vakcina išlaikytų „konkurencingumą“, reikia sprendimų, po kiek laiko galima gauti antrą skiepą“.
„Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6-8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo. Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai. Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su pertrauka“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Ir tai, pasak jos, tik keli vis dar neatsakyti klausimai. Yra ir daugiau.
„Tad geriau greičiau atsakykime į šiuos klausimus ir pasiruoškime tinkamai priimti visoje ES įsigaliosiantį „Digital Green Certificate“. Į jį integruoti nacionalinius sprendimus nebus sunku“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
