Karantino suvaržymai dėl žmonių kontaktų ir švietimo gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Dalis ribojimų turi būti atlaisvinti net ir situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) negerėjant taip, kaip nori politikai, įsitikinęs epidemiologas Paulius Gradeckas.
P. Gradeckas atkreipė dėmesį, kad ypač griežti kontaktų ribojimai turi neigiamų pasekmių žmonių psichologinei savijautai.
„Į šituos suvaržymus reikia žiūrėti ne tik per epidemiologinę prizmę. Kartais chirurgai priima sprendimą, kad, gelbėjant visą kūną, reikia nupjauti ranką. Bet chirurgai nesvarsto tokios galimybės, kad, gelbėjant širdį, būtų nupjauta galva“, – analogijas pateikė anksčiau tuometiniam premjerui Sauliui Skverneliui sveikatos klausimais patarinėjęs Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojo pareigas užimantis specialistas.
Pašnekovui įsiminė, kad ir premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, jog visuomenės psichologinė būklė – labai svarbus dalykas.
„Aktyvus bendravimas su visuomene, o ne iš centro pasakymas, ką turime daryti, ir yra raktas į sėkmę, dėl ko mes galime įveikti šitą pandemiją. Tas socialinių burbulų kūrimas, kuris yra svarstomas, turėtų būti priimtas net ir situacijai negerėjant taip, kaip nori politikai. Kitu atveju tu gali laimėti mūšį, bet pralaimėsi karą“, – sakė P. Gradeckas.
Jis perspėjo, kad žmonių patiriami psichologiniai sunkumai gali lemti savidestrukcišką elgesį, ir vėliau, kai jau kuris laikas iki pandemijos buvo pastebėtas savižudybių skaičiaus mažėjimas, galime vėl turėti šuolį į kitą pusę.
Epidemiologas palaiko patariamojoje taryboje dalyvaujančių ekspertų siūlymus žmonių kontaktų galimybes laisvinti palaipsniui, sudarant namų ūkių burbulus.
Švietimo ribojimai gali turėti ilgalaikių pasekmių
Pašnekovas nebuvo linkęs dramatizuoti verslo padėties ir raginti greičiau, nei siūloma, lengvinti jo sąlygų.
„Galbūt tai nuskambės žiauriai, tačiau verslas kuriasi ir bankrutuoja. Žmonės yra priimami į darbą ir atleidžiami. Ilgalaikių pasekmių, jeigu tai nėra itin didelė krizė, gali ir nebūti. Atėjus geresniam laikui, mes grįšime į savo vėžes“, – sakė P. Gradeckas.
Jam daug didesnį nerimą kelia švietimo sistemos situacija.
„Šiuo atveju yra lygiai tas pats, kaip ir kalbant apie visuomenės psichologinę būklę, – mes galime turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – teigė P. Gradeckas.
Epidemiologas sakė suprantąs, kad sprendimai ir ekspertų siūlymai šioje srityje paremti kitų šalių patirtimi, tačiau jis atkreipė dėmesį į Lietuvos išskirtinumą.
„Kitos šalys, pavyzdžiui, Danija, gali užsidaryti, ir, kai vėl atsivers, labai greitai pasivys savo rezultatus, o su mūsų lankomumo rezultatais, vaikų negebėjimu mokytis savarankiškai, su tėvų nesugebėjimu savarankiškai paruošti vaikus mūsų rezultatai gali būti dar blogesni“, – nuogąstavo P. Gradeckas.
Apie pandemiją ir vyrus, kurie į polikliniką ateina tik tada, kai nutempia žmonos
Paklaustas bendrai apie situaciją poliklinikose, ar žmonės sulaukia pagalbos dėl savo sunkumų (nebūtinai dėl koronaviruso), specialistas atsakė, kad tie, kurie yra įpratę ten lankytis, ir toliau lankosi. Sunkiau pasiekiami tie, kurie įpročio ateiti pas gydytoją pasitikrinti sveikatos neturi.
„Poliklinikose lankosi tam tikras kontingentas žmonių, kurie, pirmiausia, nori žinoti apie savo sveikatą. Jeigu jie žino, kad jiems priklauso tyrimai, tai ateis ir pasidarys. Laboratorinių tyrimų skaičius nėra sumažėjęs.
Problema ta, kad anksčiau mes dar sulaukdavome, sakykime, kad ir žmonų, atitempiančių vyrus pasitikrinti, pasikonsultuoti su gydytoju, kad gal, pavyzdžiui, reikėtų gerti antihipertenzinių vaistų. Tai dabar tie vyrai, galvodami, kad „ai, poliklinikos yra užsidariusios“, kas nėra tiesa, galbūt vieną ar kitą kartą neprisišaukę pagalbos (neateina)“, – sakė P. Gradeckas.
Tačiau specialistas pastebėjo, kad bendrai nėra tokio paslaugų kritimo, kaip per pirmąją bangą, kai kontaktinių paslaugų buvo suteikiama visai nedaug.
Siūlomi keturi scenarijai ir palaikymo burbulų idėja
Kaip jau skelbta, ekspertai Vyriausybei pateikė 4 koronaviruso scenarijus, remdamiesi sergamumo 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų rodikliais.
Atskirai aptarti ir socialinių burbulų kūrimai pagal kiekvieną iš scenarijų.
• Palaikymo burbulą gali sudaryti:
– namų ūkiai, kuriuose yra tik vienas žmogus arba tik vienas suaugęs žmogus;
– namų ūkiai, kuriuose yra neįgalus nepilnametis arba nuolatinės priežiūros dėl negalios reikalaujantis suaugęs.
• Palaikymo burbulo sąlygas atitinkantys namų ūkiai gali palaikyti artimus kontaktus dar su vienu pasirinktu namų ūkiu, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra pasirinktas namų ūkis.
• Abu palaikymo burbulą sudarantys namų ūkiai įsipareigoja daugiau neturėti jokių artimų kontaktų už burbulo ribų (pvz., buvimas darbo vietoje nenuotoliniu būdu).
• Jeigu palaikymo burbulas sudaromas su rizikos grupės žmogumi, papildomai rekomenduotina dėvėti kaukes, palaikyti 2 metrų atstumą, vėdinti patalpas (bent 1 kartą per valandą), kuriose vyksta susitikimai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
