Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienio rytą interviu Delfi sakė, kad kalėdinių švenčių dienomis gali tekti apriboti gyventojų judėjimą, kaip kad buvo padaryta per Velykas. Anot politiko, kitos išeities tiesiog nėra.
Pagrindinė priežastis
Pirmadienį į posėdį rinksis Vyriausybės COVID–19 valdymo komitetas, kuriame bus aptarti siūlomi karantino sugriežtinimai, po savaitgalį pasiektų rekordinių naujų susirgimų koronaviruso skaičių. Pasak A Verygos, sprendimai gali būti priimti dar pirmadienį.
Politiko teigimu, pagrindinis šių griežtinimų tikslas – mažinti galimybes žmonėms susiburti.
„Pagrindinis griežtinimų tikslas – mažinti vietas, kur žmonės susiburia ir susitinka, kur rizika yra didelė. Tiems siūlymams nėra pritarta, bet pats principas yra maksimaliai riboti bet kokią žmonėms susitikti, bendrauti ir tą palikti tik ten, kur arba galima tikrai apsaugoti žmones nuo viruso perdavimo, naudojant asmens apsaugos priemones. Arba kai yra neįmanoma išvengti darbo“, – sakė laikinasis ministras.
Apie vis paminimus griežtinimų netolygumus ministras taip pat turi poziciją. Grožio procedūros, anot A. Verygos, yra daug saugesnis nei sporto užsiėmimai.
„Ne visai minimalus tas kontaktas sporte. Tai ta veikla, kur kvėpimas yra labai intensyvus ir galimybė paskleisti aerozolius, kad ir naudojant asmens apsaugos priemones, yra labai didelė. Nepalyginsime to su manikiūro darymu ar plaukų kirpimu, nes ten tinkamai naudojant priemones rizika nepalyginamai mažesnė“, – aiškino laikinasis sveikatos apsaugos ministras.
A. Veryga priminė, kad sportuoti žmonės gali ir lauke.
Kito pasirinkimo nėra
Po pirmojo karantino valdžia vylėsi, kad taip stabdyti ekonomikos, kaip kad reikėjo pavasarį, nebeprireiks. Tačiau ant laikinosios Vyriausybės stalo pirmadienį guls bent keli alternatyvus pasiūlymai. A. Veryga teigia, kad situacija tiesiog neleidžia ignoruoti šių veiksmų.
„Pavasarį tikrai ypatingai po tų mažų skaičių, kuriuos mes turėjome, po teiginių, kad karantinas galbūt per griežtas buvo, ne tik Lietuva stengėsi visais įmanomais būdais šių priemonių išvengti: visiško verslų uždarymo, ugdymo proceso stabdymo. Tai yra priemonės, kurios turi labai didelius kitus šalutinius poveikius. (…) Bet ką mes matome gydymo įstaigose ir epidemiologų skaičiuose, tai jie nelabai palieka pasirinkimo“, – sakė jis.
Ministrų kabinetas pirmadienį turėtų apsispręsti tarp kelių alternatyvių pasiūlymų – ploto, skiriamo vienam pirkėjui didinimo ar nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymo.
„Prezidentūroje buvo pateiktas ir trečias pasiūlymas – savaitgaliais stabdyti darbą, arba laiką riboti iki 17 valandos. Yra įvairiausių pasirinkimų, bet tikslas jų tas pats – kad žmonės kaip galima mažiau susiburtų. Matome, kad nepaisant visų skaičių, vis tik žmonės renkasi, socialiniuose tinkluose matome ir vakarėlių nuotraukas.
Deja, bet kito pasirinkimo nėra. Jei neįmanoma sustabdyti tomis priemonėmis, kurios yra dabar, reikia naujų priemonių“, – sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras.
Jis teigė, kad gydymo įstaigos jau yra perkrautos, koronavirusu sergančių pacientų gydymas vyksta kitų pacientų sveikatos sąskaita.
„Tai yra tikrai negerai“, – sakė politikas.
Galimi judėjimo ribojimai per Kalėdas
Nauji susirgimai koronavirusu pasiekia vis naujus rekordus. Ant laikinojo sveikatos apsaugos ministru, artėjančios šventės kelia nerimą. Tad ir tam laikui būtini griežtesni sprendimai, o ne tik rekomendacijos.
„Nepriklausomai nuo to, kas bus Vyriausybėje, o kas ne, tai epidemiologinė logika nelabai pasikeis, nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje. Tai žiūrint į skaičius, ir ypatingai į tuos skaičius, kuriuos matėme prieš savaitgalį, jeigu situacija negerės, būčiau pesimistas ir sakyčiau, kad net ir 4 tūkst. atvejų per dieną galime sulaukti.
Tai su tokiais skaičiais ir su tokiu ligoninių apkrovimu, manau, kad nelabai liks pasirinkimo per šventinį laikotarpį, kaip imtis tokių pačių priemonių, kaip buvo daroma per Velykas“, – Delfi pirmadienio rytą sakė A. Veryga.
Jis teigė, kad Vėlinių savaitgalis jau parodė, kad paprastų rekomendacijų laikytis žmonės nėra linkę. Tad reikės kontroliuoti jų judėjimą.
„Tada gerai buvo suvaldyta situacija, aišku, ir žmonės kitaip klausėsi, elgėsi. Mes matėme absoliučiai kitokį vaizdą per Vėlines, nors rekomendacijos buvo tos pačios kaip per Velykas, tik užkardos nestovėjo, žmonės labai judėjo.
Tai turint galvoje tokią nuostatą, elgesį, nelabai liks kito pasirinkimo. Be raginimų likti namuose, matyt, turės būti papildomos priemonių imtasi. Matyt, kad teks prižiūrėti ar žmonės tikrai jų laikosi, ar apsisprendžiama keliauti be būtinojo reikalo“, – sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras.
Papildyta 09.38 val.
Nepasiteisinę pandemijos valdymo principai
Po pirmosios bangos, vasarą, valdantieji džiaugėsi puikiai įveikusi šį iššūkį. Tačiau rudenį situacija buvo kitokia, kai kurie taikyti principai tiesiog nepasiteisino.
„Yra daug priežasčių ir dedamųjų. Pavasarį mes daug kur buvome žingsniu priekyje, prieš kažkam atsitinkant. (…) O ruduo buvo visiškai kitas scenarijus, buvo stengiamasi taikyti kitą strategiją, nebetaikyti masinių priemonių visai šaliai, o reaguoti į ten, kur problemas kyla. Turėjome ir šviesoforo principą, kurį iš Europos nusižiūrėjome. Bet jis nepasiteisino net tik savivaldybėms, bet ir visoms šalims. Kai visa Europa raudona, tai kam tas šviesoforas, ką jis reiškia?“ – Delfi sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras.
„Suprantame, kad ši strategija nepasiteisino. Kodėl taip atsitiko yra daug priežasčių – ir nuovargis, nepasitikėjimas, pats ruduo ir šaltas metas, kai žmonės grįžo į uždaras patalpas, vaikai – į mokyklas. Yra labai daug priežasčių, kodėl dabar yra kitaip nei pavasarį“, – sakė ministras.
A. Verygos nuomone, situacija šiuo metu šalyje yra tiesiog bloga.
„Dabar žmonės atsipalaidavo, dabar atsiranda kita baimės banga, nes sunkiai rasite šeimą, kuri neturėtų artimųjų paliestų koronavirusu. (…) Nelabai tai guodžia, situacija yra bloga“, – teigė pašnekovas.
Komendanto valandos dar nereikia
Vis dažniau ekspertai pradeda kalbėti apie galimybę šalyje įvesti komendanto valandą. Visgi, tam reikia nepaprastosios padėties. A. Verygos nuomone, kol kas jos nereikia.
„Ji šiek tiek padėtų. Nes sutiksite, kad jaunimas ieško ir randa, matyt, būdų, kur susirinkti, kur nuvažiuoti ir tą laiką bendrai praleisti. Tai komendanto valanda tokius dalykus užkardytų. Nes jei naktį susiruoši kažkur važiuoti, tai reikės pasiaiškinti“, – teigė jis.
Politikas aiškino, kad galima komendanto valanda išspręstų tik dalį problemos.
„Ji be reikalo suabsoliutinama, ji visko neišspręs. Tai ne, neišspręs, tai viena iš priemonių, kuri šiek tiek prisidėtų prie situacijos valdymo. Turime suprasti, kad komendanto valandos įvedimui reikia nepaprastosios padėties.
Ar tikrai mes suprantame, kas tai yra? Aišku, šalys, kurios taiko komendanto valandas, ten ir teisiniai režimai skiriasi, gal jiems ekstremali situacija leidžia viską padaryti. (…) Jeigu mes kalbame apie komendantus, kurie atsirastų savivaldybėse. Ar tikrai dabar yra tokia situacija, jog to reikia? Gal, bet panašu, kad po sekmadienio pasikalbėjimo su ekspertais, kiek prigesęs tas optimizmas, nes ne karo stovis dabar yra, kad jos reikėtų“, – savo nuomonę Delfi dėstė A. Veryga.
Kaip pavyzdį laikinasis ministras pateikė Velykų savaitgalį, kai be nepaprastosios padėties įvedimo buvo rasta būtų įvesti griežtesnius ribojimus judėjimui.
Paaiškino, kodėl nedalyvavo susitikime
Daug kritikos sekmadienį laikinasis premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga susilaukė už tai, kad nedalyvavo Prezidentūros rengtame sveikatos ekspertų tarybos posėdyje.
Anot politiko, jis nesupranta dėl to kilusios pykčio bangos. Sekmadienio susitikime dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai, kurie pristatė siūlomas priemones.
„Ne, nedalyvavome. Bet nelabai suprantu, kodėl tiek sureikšminamas yra tas sekmadienio susitikimas su ekspertais. Dalyvavo gi mūsų atstovai. O dar penktadienį aiškiai pasakėme, kad situacija yra sudėtinga ir be ekspertų susitikimo matome skaičius, suprantame, kad karantinas dabar yra nepakankamas. Pristatėme net ir priemones, kurios yra planuojamos. Nelabai suprantu iš kur čia tiek to pykčio“, – kalbėjo A. Veryga.
Laikinasis ministras teigė, kad pyktis kyla labiau iš emocijų.
„Tikrai mes neatsisakome bendrauti, mes bendraujame, mūsų žmonės dalyvavo, mūsų siūlomas priemones pristato. Juo labiau, kad matome, kad nelabai dideli skirtumai tarp tų priemonių yra. Bet kažkokių esminių skirtumų nėra. Tai suprantu, kad čia yra labiau emocinis nepasitenkinimas ir pyktis, bet man jis nelabai suprantamas“, – Delfi pirmadienio rytą sakė A. Veryga.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
