Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė dvi – susisiekimo ir žemės ūkio ministrų – kandidatūras.
„Galiu pasakyti, kad du iš ministrų, t. y. susisiekimo ministras ir žemės ūkio ministras – turėtų būti pateiktos kitos kandidatūros į šių ministrų pozicijas“, – per spaudos konferenciją penktadienį paskelbė prezidentas.
Susisiekimo ministerijai vadovauti Laisvės partija siūlė Kasparo Adomaičio kandidatūrą, Žemės ūkio ministerijai konservatoriai teikė Dalios Miniataitės kandidatūrą.
Pasigedo aiškesnės ateities vizijos
„Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tie kandidatai, kurie prisistatė, buvo blogi arba nesuprato savo funkcijų. Tiesiog šiandien galėčiau pasakyti tik tiek, kad aš kaip prezidentas negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, stokojama gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo“, – teigė prezidentas.
Prezidentas taip pat sakė žinantis Laisvės partijos naują kandidatūrą į susisiekimo ministrus ir tvirtino, kad tai „turėtų būti geras kandidatas susisiekimo ministro portfeliui paimti“.
G. Nausėda tvirtino, kad susisiekimo sektoriuje įgyvendinami labai svarbūs Lietuvai infrastruktūros projektai, sektoriuje „veikia interesų grupės“ ir čia būtini skubūs sprendimai.
„Kasparas Adomaitis pasirodė vis dėlto fragmentiškai susipažinęs su sektoriaus problematika ir, kas svarbiausia, neatsakė į klausimus, kuriuos keliu kiekvienam kandidatui į ministrus: o kokia yra jūsų vizija ir ką norėtumėte palikti po ketverių metų (…). Pristigo argumentų, konkretaus situacijos išmanymo“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad D. Miniataitė yra patyrusi žemės ūkio sektoriaus specialistė, bet iš jos jis sako tikėjęsis „ne tik veiksmų trumpuoju laikotarpiu, bet visos kadencijos laikotarpiu“, taip pat ir „žalios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimo vizijos.
„Deja, būtent ilgalaikės vizijos arba aiškaus regėjimo, kaip mes rengsime savo žemės ūkio politiką per artimiausius penketą-dešimt metų, pristigo, nes buvo šiek tiek prisidengiama būsimais Europos Sąjungos sprendimais ir stokota asmeninės vizijos šiuo klausimu“, – tvirtino šalies vadovas.
Abejonės – dėl A. Dulkio, D. Kreivio
Jis taip pat pabrėžė, kad kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus, buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys „paliko tam tikrų abejonių“, bet premjerė Ingrida Šimonytė prisiėmė už jį atsakomybę.
„A. Dulkys pristatė savo matymą, perspektyvos vertinimą, tačiau man daugiausiai abejonių kilo ne dėl jo ilgalaikės vizijos ir planų optimizuoti sveikatos sistemą, bet dėl artimiausių veiksmų, nes kalbame apie sektorių, kuris šiuo metu išgyvena didelę įtampą“, – teigė prezidentas.
„Esame pandemijos laikotarpio epicentre, rodikliai vis labiau blogėja ir reikalingas labai aiškus veiksmų planas ir algoritmas jau pirmąją dieną pradėjus dirbti. Tas išmanymas, kurį pristatė ponas Dulkys, paliko tam tikrų abejonių, tačiau I. Šimonytė prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio ministro veiklą, ir mes sutarėme, kad jei dirbti nesiseks, mes tikrai nelauksime labai ilgai, sprendimai bus priimti labai greitai“, – pažymėjo prezidentas.
Jis sako pasigedęs „aiškaus veiksmų plano“ dėl sprendimų nuo pat pirmųjų darbo dienų.
„Buvo kalbama apie tam tikrą 130 priemonių planą, bet, deja, kuomet jau konkrečiai paklausėme apie šito plano sudedamąsias dalis, buvo šiek tiek „pasislėpta“ už to, kad, na, štai, reikia geriau susipažinti su situacija vietoje ir kol kas to plano atskleisti nėra galimybių“, – tvirtino jis.
Jis sakė neturintis išankstinio nusistatymo kandidato į sveikatos apsaugos ministrus atžvilgiu bei norintis būti neteisus dėl savo abejonių ir linkėjo geriausios kloties A. Dulkiui, nes iššūkiai, pasak prezidento, bus tikrai didžiuliai ir pagalbos jam reikės labai didelės.
Kitas kandidatas, sukėlęs prezidentui abejonių, buvo konservatorius Dainius Kreivys, skiriamas energetikos ministru, tačiau prezidentas sako įvertinęs jo pasižadėjimą visomis įmanomomis priemonėmis vengti interesų konflikto.
„Kita kandidatūra, kuri sukėlė abejonių ne tiek savo kompetencija, ar savo reguliavimo sferos išmanymu, kiek tam tikromis problemomis, susijusiomis su viešųjų ir privačių interesų derinimu, buvo D. Kreivio kandidatūra į energetikos ministro postą. D. Kreivys tikrai išmano savo sritį, bet jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir sekęs atsistatydinimas kelia tam tikrų rizikų, į kurias nei prezidentas, nei premjeras negali nereaguoti“, – kalbėjo prezidentas.
Tačiau jis patvirtino ketvirtadienį gavęs D. Kreivio „raštišką įsipareigojimą ir pasiūlymą, kaip jis galėtų išvengti menkiausio įtarimo dėl interesų painiojimo“.
„Matydamas labai rimtą požiūrį šį šias rizikas, nematau pagrindo netvirtinti jo energetikos ministro pozicijoje“, – pažymėjo šalies vadovas.
D. Kreivys iš ūkio ministro posto buvo priverstas pasitraukti 2011 metais, kuomet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, jog jis pažeidė įstatymus pasirašydamas įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokyklų renovavimui, kai konkursų laimėtoja buvo pripažinta jo motinos valdoma statybų bendrovė.
D. Kreivys tikino nežinojęs, kad viena konkurso laimėtojų yra jo mamos įmonė, be to, jis neturėjęs galimybės sprendimui daryti įtaką.
Nustebino viena kandidatė
G. Nausėda taip pat užsiminė, jog tikrinant viešai kilusias abejones dėl dar vienos kandidatės į ministres tinkamumo, po susitikimo akis į akį jų neliko. Konkrečios pavardės G. Nausėda neįvardijo, tačiau nemažai diskusijų buvo kilę dėl laisvės partijos kandidatės į Teisingumo ministres Evelinos Dobrovolskos gebėjimų sutelkti šios srities bendruomenę, dėl jos neišlaikyto advokato egzamino.
Anot jo, kandidatė nustebino tuo, jog „puikiai pasiruošė susitikimui“, nes šie susitikimai ir buvo „lemiamas motyvas apsispręsti dėl kandidato tinkamumo“.
„Atėjo ne tik puikiai pasiruošusi, atsakė į klausimus labai konkrečiai ir tiesiai, nesistengdama išvengti, nusukti kalbą kažkur kitur (…). Tikrai pripažinti turėjau, kad tie išankstiniai nusistatymai… kandidatė juos sugebėjo paneigti“, – tvirtino prezidentas.
Prezidentas taip pat patvirtino, kad pirmadienį ketina susitikti su kandidatais į likusias laisvas pozicijas ir vėliausiai antradienio rytą pasirašys dekretą dėl Vyriausybės patvirtinimo.
„Pirmadienį arba antradienį mes būsime nuėję visą 100 procentų kelio“, – teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad bus išlaikyti visi Konstitucijoje numatyti terminai.
Prezidentas ketvirtadienį baigė susitikimus su visais 14 kandidatų į ministrus.
Finansų ministerijos vadovo postą siūloma patikėti Gintarei Skaistei, Krašto apsaugos – Arvydui Anušauskui, Vidaus reikalų – Agnei Bilotaitei, Sveikatos apsaugos – Arūnui Dulkiui, Užsienio reikalų – Gabrieliui Landsbergiui, Socialinės apsaugos ir darbo – Monikai Navickienei, Švietimo mokslo ir sporto – Jurgitai Šiugždinienei, Energetikos – Dainiui Kreiviui, Ekonomikos ir inovacijų – Aušrinei Armonaitei, Teisingumo – Evelinai Dobrovolskai, Aplinkos apsaugos – Simonui Gentvilui, o Kultūros – Simonui Kairui.
Du aukščiau minėtus kandidatus prezidentas atmetė.
Konstitucijoje numatyta, kad ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikia svarstyti jos programą.
I. Šimonytė buvo paskirta lapkričio 25 dieną.
