Vienas didžiausių darbo biure privalumų yra galimybė bendrauti gyvai, vis dėlto kartais kolegos ir jų elgesys gali ir ne juokais suerzinti. Rugsėjį tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikta trijų didžiųjų šalies miestų biurų darbuotojų apklausa parodė, kad labiausiai erzina nuo kolegų sklindantys rūkalų, kvepalų arba maisto kvapai ir garsūs tarpusavio bei telefoniniai pokalbiai.
Paskutinėje labiausiai nepatinkančių dalykų trejetuko vietoje atsidūrė pernelyg tankus ar artimas sėdėjimas bei atstumo nuo kolegų neužtikrinimas.
„Apklausos rezultatai rodo, kad planuojant biurų erdves būtina atkreipti dėmesį į ne tik iš lauko sklindančio, bet ir kolegų keliamo triukšmo ar kvapų kontrolę, taip pat skirti pakankamai individualios darbo erdvės kiekvienam žmogui, kad darbuotojai nekvėpuotų vieni kitiems į nugaras ar veidus.
Tai nereiškia, kad biurai negali būti atviro išplanavimo. Juk taip vadinamą „open space“ biurą galima įrengti taip, kad visi būtų patenkinti, o žmonių susodinimas į atskirus kabinetus taip pat negarantuoja, kad nekils problemų. Svarbiausia – žinoti darbuotojų poreikius ir į juos atsižvelgti tiek rekonstruojant esamas darbo patalpas, tiek žvalgantis naujų“, – sako tyrimą inicijavusio BLC verslo centro vadovė Loneda Gražulevičienė.
Erzina ir rūkalai, ir kvepalai
Apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalį (35 proc.) jos dalyvių erzina rūkantys kolegos ir juos lydintis cigarečių dūmų kvapo šleifas. Labiausiai rūkalų kvapas trikdo vyrus (42 proc., ir 29 proc. moterų) ir vyriausius bendradarbius (41 proc.).
Taip pat nemažai žmonių jaučiasi blogai dėl pernelyg daug kvepalų naudojančių ir darbo vietoje valgančių kolegų bei nuo jų sklindančių maisto kvapų (po 17 proc.). Kuo bendradarbiai vyresni, tuo maisto kvapai juos erzina labiau: 18-29 m. amžiaus grupėje tokių yra 12 proc., o 50-60 m. amžiaus – jau 25 proc.
„Kartais veiksmingiausiu „oro filtru“ gali tapti tiesiog atviras pokalbis su pernelyg gausiai kvepalais besišlakstančiu kolega. Kalbant, tarkime, apie maisto kvapus, nuo to puikiausiai gelbsti ir atskirose patalpose įrengtos virtuvėlės, verslo kompleksuose įsikūrusios kavinės ar restoranai. Juk greičiausiai darbo vietoje valgo tie darbuotojai, kuriems nesudarytos sąlygos papietauti kitur.
Kita vertus, šiuolaikiški biurai jau nebeįsivaizduojami be modernių oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų. Jos užtikrina, kad oras patalpoje, kur žmonės praleidžia didžiąją laiko dalį, bus nuolat filtruojamas ir atšviežinamas, o tvyrantys kvapai – pašalinti“, – tikina pašnekovė. L. Gražulevičienė taip pat atkreipia dėmesį, vadovaudamiesi į darbuotojų gerovę orientuotu „Fitwel“ standartu, ypač daug dėmesio BLC verslo centre skiria oro kokybės, kuri taip pat prisideda prie emocinės darbuotojų savijautos, politikai.
Moterys pageidauja daugiau asmeninės erdvės
Dažnam dirbančiajam yra tekę patirti, kaip gali nervinti garsūs, susikaupti trukdantys ir blaškantys kolegų pokalbiai tarpusavyje ar telefonu. Apklausa parodė, kad jie vienodai erzina tiek vyrus, tiek moteris. Labiausiai garsus bendravimas nepriimtinas Kauno darbuotojams (67 proc.), darbininkams, techniniams darbuotojams (62 proc.) ir specialistams, tarnautojams (60 proc.). Sėdėjimas pernelyg arti kolegų labiausiai erzina vilniečius (38 proc.), moteris (42 proc.), verslininkus (43 proc.) bei tarnautojus (38 proc.).
Jei iki šiol į atstumus tarp darbo vietų būdavo paprasta numoti ranka, tai COVID-19 pandemija taip lengvabūdiškai elgtis nebeleidžia. Pasak L. Gražulevičienės, siekiant užtikrinti, kad koronavirusas biuruose neplis, visuose biuruose stalai statomi ne mažesniu nei metro atstumu, daug kur įrengiamos laikinos sienelės ar pertvaros, reguliuojami darbuotojų srautai. Pasak pašnekovės, apklausa parodė, kad vadovus garsūs pokalbiai ar individualios erdvės trūkumas erzina mažiau nei jų darbuotojus.
„Tikėtina, kad taip yra todėl, jog vadovai dažnai turi atskirus kabinetus, kuriuose dirba netrukdomi pašalinių trikdžių, garsių pokalbių, kvapų. Vis dėlto jie turėtų atsižvelgti į darbuotojų nuomonę, nes net ir tokia smulkmena, kaip erzinantys kolegos kvepalai, gali sukelti nepageidaujamą grandininę reakciją: tai mažina darbuotojų pasitenkinimą darbu, kuris savo ruožtu mažina darbuotojų efektyvumą ir kartu visos įmonės veiklos sėkmę“, – tikina verslo centro vadovė.
Jos teigimu, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojams Lietuvoje jau tampa vienu iš pagrindinių darbdavių prioritetų. „Kišeniniai“, tamsūs, nevėdinami kabinetai senos statybos pastatuose ar savaime modernios, tačiau darbuotojams nepritaikytos atviros erdvės traukiasi į antrą planą. Dabartinės kartos, anot L. Gražulevičienės, pageidauja dirbti funkcionaliuose ir jaukiuose biuruose, o ateities darbuotojai biurams, tikėtina, kels dar aukštesnius reikalavimus.
Tyrimų bendrovės „Synopticom“ apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys privačiame, valstybiniame ir viešajame sektoriuje, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.
