Vis dar gajus įsivaizdavimas, kad garbaus amžiaus sulaukę žmonės gyvenimo saulėlydį leidžia nuobodžiai, vienišaudami ir dažniausiai stebėdami gyvenimo vyksmą pro langą. Tačiau tik ne VšĮ Senjorų dienos centro „Keturlapis Dobilas“ bendruomenė! Užsukus čia prašvinta visa diena: senoliai šypsosi, džiaugiasi laisvalaikiu kartu ir ragina prisijungti naujus narius, tiesa, ne surūgėlius, nes „liūdėti čia nėra kada!“, – choru išpyškina susirinkusieji. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina šio centro vadovę Dianą Žukauskienę ir bendruomenės narius.
Gyvena aktyviai
Trečius metus Kaune gyvuojantis senjorų dienos centras įsikūręs Girstupio gatvėje, priešais Stoties gėlių turgų. Idėją įsteigti dienos centrą garbaus amžiaus žmonėms iš Vokietijos parsivežė centro vadovė D. Žukauskienė, dirbusi ten panašų darbą.
„Vaikai sugalvojo parsivilioti mane namo ir pasiūlė panašią įstaigą įkurti Lietuvoje. Taip atsirado „Keturlapis dobilas“, kur praleisti dienos renkasi pensinio amžiaus žmonės, vyriausiam šiuo metu 87-eri“, – pasakoja D. Žukauskienė.
Bendruomenė susitinka apie dešimt kartų per mėnesį, kartu švenčia gimtadienius, vyksta prie jūros, eina į teatrą, kavinę, važiuoja kepti šašlykų, keliauja po šalį. Įprastą dieną prie arbatos susirenka pasišnekučiuoti, pasidomėti kaip kam sekasi, kartu gamina rankdarbius, piešia, mezga kojines, planuoja ateities išvykas bei sulaukia svečių: jau buvo apsilankę šokėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, akordeonistas Martynas Levickis, studentai ir kt.
„Esame kaip šeima, renkamės čia kaip į šventę. Šiame centre visi senjorai energingi, savarankiški, tad daug keliaujame“, – pažymi D. Žukauskienė ir priduria: „Socialinės integracijos institutas atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškinta, kad 99 proc. lankytojų yra vieniši, jiems labai trūksta bendravimo, tad dienos centras puiki išeitis nuo liūdesio. Labai džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti šią idėją, o senjorai bendrauja ir už dienos centro ribų“, – kalbėjo Diana Žukauskienė.
Pasak jos, karantino metu dauguma senolių atviravo kone „einantys iš proto“, jiems gelbėjo, kad galėjo vienas kitam paskambinti, žinojo kas, ką veikia, kam sunku, organizavosi pagalbą. „Aš važiuodavau pagelbėti, prie langų pastovėti, pamojuoti, kad slogutis neapniktų“, – sakė centro vadovė.
Vieniši, bet laimingi
Šnektelime su senjorų dienos centro „Keturlapis dobilas“ lankytojais. P. Vladislava atviravo lankanti dienos centrą nuo pat pradžių, pasikvietė ir draugių. „Randu čia viską, ko reikia: nuoširdžius draugus, naudingą laisvalaikį, gerą nuotaiką. Nereikia net psichologo. Namuose gyvenu viena, tad užklupus sunkiems buities darbams, tarkim, prireikus išvežti sugrėbtus lapus, į pagalbą ateina centro bičiuliai Algirdas ar Vytautas.“
P. Genovaitė džiaugėsi turiningomis ekskursijomis, ypač apsilankymu „MO“ muziejuje, LR Seime, operoje „Bohema“. „Su vyru gyvenau 54 metus, paskui likau viena. Turiu du vaikus, keturis anūkus, tačiau jie visi turi savo gyvenimus, dirba, nori pailsėti. O man dar ne ruduo! Džiaugiuosi gyvenimu.
Vakar visą dieną šnekėjau telefonu – įdomu, kaip kam sekasi, žinome apie šeimas, pasidžiaugiam anūkų gimimu. Turim 2 narius vyrus, jie nuveža, kur reikia: Vytautas vasarą aprodė ežerus prie Igliaukos. Ir pražydo visos moterys, kaip rožės! Liūdesį reikia palikti namuose, negi ateisi ir liūdėsi? Juk liūdesys persiduoda“, – įsitikinusi p. Genovaitė.
P. Algirdas atviravo, kad kai nėra kur dėtis, ateinantis čia. Jis išryškino garbaus amžiaus žmonių problemą: „Trūksta darbo, tai didžiausia problema. Kodėl mus nurašo anksčiau laiko, jei dar esame darbingi? Jaustis nurašytu labai negera… Norim sąžiningai užsidirbti, bet galimybių nėra“, – iš patirties kalbėjo p. Algirdas ir komentarą užbaigė nuotaikingai: „Mes visi čia esame jauni ir perspektyvūs – pirmą šimtą einantys.“
P. Marytė į dienos centrą atėjo perskaičiusi skelbimą ir norėdama išginti vienatvę. „Daugelį metų gyvenau Anglijoje, Amerikoje, sugrįžus norėjosi sukurti socialinį ratą. Nežinau, kaip būtų buvę su sveikata, jei ne dienos centras… Kai gerai nusiteiki, tai ir sveikata pagerėja“, – sakė pašnekovė.
Dienos centro vadovę D. Žukauskienę stebina lankytojų energija ir užsidegimas: „Tiek gyvenimo džiaugsmo, tiek „parako“ labai retas jaunas žmogus turi. Jie visko nori! Tik spėja po ekskursijos išlipti iš autobuso ir iškart klausia: „Kada sekantį kartą važiuojam?“. Neįtikėtina!“, – stebėjosi D. Žukauskienė.
Kviečia prisijungti
Centro vadovė sako nebijanti konkurencijos ir norėtų, kad tokių centrų Kaune būtų kuo daugiau. „Visuomenė sensta, vienišų žmonių daugėja, norėčiau, kad valdžia atsižvelgtų į panašių įstaigų reikalingumą“, – teigė pašnekovė.
Ji tikino, kad čia ateina tik tie, kurie neliūdi, arba liūdi ir ieško kaip tai pakeisti. „Jei vaikai suranda skelbimą ir liepia garbaus amžiaus tėvams atvykti, jie neina, nes to reikia vaikams, o ne jiems patiems. Žmonės turi patys norėti pakeisti savo kasdienybę“, – teigė ji.
Senjorų dienos centras „Keturlapis dobilas“ nuolat laukia naujų narių – senjorų, kurie jaučiasi vieniši ne tik todėl, kad jų vaikai dirba ir gyvena atskirai ar užsienyje, bet ir todėl, kad baigus darbinę veiklą nutrūksta socialiniai ryšiai. Daugiau informacijos el. paštu: [email protected] arba telefonu: +370 610 77227.
