Spalio 8–11 dienomis po Kauno ir Kauno rajono gatves pasklido „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas Istorijų festivalis „Pertrauktas gyvenimas“, lankytojams ir dalyviams siūlantis per 30 organizatorių ir partnerių renginių.
Gatvės meno kūrinių, pasakojimo pasirodymų, ekskursijų, videomeno projektą, netgi dirbtinį intelektą pasitelkusį meninį eksperimentą. Svarbia festivalio dalimi šiemet tapo literatūros tekstai – interpretacijos, rašytojų sukurtos pagal tikrus Kaune gyvenusių žmonių prisiminimus. Kita svarbi antrojo Istorijų festivalio naujovė – gyvos renginių transliacijos socialiniuose tinkluose, kurių buvo numatyta net 9.
Kiekvieną festivalio dieną lankytojus pakvies vakaro renginiai: pirmąjį festivalio vakarą pačiame Kauno centre, Ramybės parke, vietoje, kur susijungia keturios tikybos, lankytojai įvairiose parko vietose galėjo išgirsti unikalaus muzikinio kūrinio – kantatos „Ramybės, ramybės“ garso instaliaciją.
Šiemet šis kūrinys skambės kompozitoriaus Vidmanto Bartulio atminimui. Kitą festivalio vakarą nepriklausomi kūrėjai Rūta Vyžintaitė-Lajienė ir Rytis Titas videomeno projekte „Žvangantis miškas“ iš dar likusių liudininkų lūpų leido pasklisti partizaninio karo paslaptims.
Karo pertraukto gyvenimo temą pratęsė teatralizuotas jaunimo pasirodymas „Jaunimas kalba apie karą“ režisuotas Roko Bertulio. Kauno kultūros centre vykusiame pasirodyme jauni žmonės pristatė, kaip jie išgirdo ir suprato sukrečiančias karo istorijas.
Vidurdieniais Istorijų festivalis kvietė savo lankytojus kitokių pietų – festivalio programos dalis „Istorijos pietums“ skirtingose Kauno vietose pasakojo įvairiausias istorijas: apie lakūnų Dariaus ir Girėno laukusią minią Aleksote.
Besidomintieji Kauno tapatybe ir jo atmintimi galėjo išgirsti tuometinės elitinės Vaižganto gatvės formavimosi istoriją, pamėginti pajusti euforiją, švenčiant valstybės laisvę Vienybės aikštės ekskursijoje, įsigilinti į žygų paveldo paslaptis V. Kudirkos bibliotekoje ir Maironio muziejuje, išgyventi rašytojo Balio Sruogos traumines patirtis.
Vienu programos akcentų tapo išskirtinis, specialiai Istorijų festivaliui sukurtas meno eksperimentas. Sukrečiančią pertrauktą savo gyvenimo istoriją kvietė patirti kūrėjai Gytis ir Ignas Dovydaičiai bei Matas Gumbinas: sukūrę meną ir technologijas apjungiančią dirbtinio intelekto instaliaciją „Pertraukto gyvenimo istorijos. Veidrodis iš amžinojo įšalo“, labai asmenišku būdu lankytojams leido apčiuopti deportacijų tikrovę.
Dirbtinio intelekto instaliacija veikia „Kaunas 2022“ biure: norintį išgyventi šią patirtį lankytoją programa nufotografuos, o dirbtinis intelektas sugeneruos unikalią tremties istoriją, atskleidžiančią žmogaus išgyvenimus tremties metu.
Autentiškos pertraukto gyvenimo istorijos šiemet inspiravo ir tris naujus meno kūrinius ant Kaune ir Kauno rajone esančių pastatų: menininkų Tado Vincaičio-Plūgo, Vytenio Jako bei Lino Kaziulionio ant pastatų sienų atkurtos senos nuotraukos leis prisiminti Kaune gyvenusias asmenybes: Rosian Bagriansky su savo mama Gerta, poetę Lėją Goldberg ir išradėją bei geto fotografą Hiršą Kadušiną.
Visą festivalio programą galima rasti čia.
Istorijų festivalis yra vienas didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, siekiantis prisiminti daugiatautę Kauno ir Kauno rajono praeitį, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, stiprinti dialogą, atvirumą ir empatiją.
Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.
