Įžengę į didžiulį, derlingą šiltnamį gauname įminti mįslę: kurioje vietoje slepiasi įėjimas į 1980 m. įrengtą pogrindžio spaustuvę „ab“? Atidžiai apsižvalgome, kurį laiką spėliojame, kol spaustuvės prižiūrėtoja Birutė Andziulienė nutraukia įtampą: prieina prie nedidelės lysvės su slankiojamu baseinėliu, rankena jį atslenka ir žemėje atsiveria nedidelė anga. Siaurais laiptais p. Birutė skubriai nusileidžia į požemį ir pradingsta tunelio tamsybėse. Mes – iš paskos.
Labirintu prieiname dvi patalpas – 1980-1990 m. jose veikė pogrindžio spaustuvė „ab“ (Salių k., Domeikava), nuo 1997 m. tai Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.
Nelegalios spaudos spaustuvę po savo namu per 2 metus įsirengė tuo metu valstybinėse spaustuvėse dirbęs Vytautas Andziulis (1930-2018), padedamas bičiulio Juozo Bacevičiaus (1918-1995). Vyrai kasė žemes, išbetonavo sienas, sumontavo įrangą.
Beje, dar statant namą paaiškėjo, kad sklype ant kalno – kiečiausias molis ir akmenys. Kartą stumdant žemes namo statybos aikštelei, net sulūžo traktorius ir talkininkavęs traktorininkas atsisakė toliau su kalnu galynėtis.
Įkūrinėjant spaustuvę teko gerokai paplušėti. Pirmiausiai buvo įrengta „Patalpa nr. 1“: rinkimo ir spausdinimo skyrius. Kai pasidarė ankšta, įsirengta „Patalpa nr. 2“, ten buvo perkelta spaudos mašina. Patalpos užėmė 22 kv. m plotą.
Įranga į pogrindį atkeliavo V. Andziulio pastangomis: dirbdamas spaustuvėse jis po truputį rinko nurašytus įrengimus, šriftą, kitus reikmenis, o trūkstamas detales pagamindavo.
„Kai kurias dalis specialiai ištekindavo tekintojai. Kai jie teiraudavosi, ką gi Vytautas čia konstruoja, šis atsakydavo: „Darau „pragaro” mašiną“. Galiausiai iš dalių jis sukonstravo spaudos mašiną ir užvirė darbas, už kurį tuomet galėjai būti ištremtas į Sibirą“, – pasakojo B. Andziulienė.
Todėl apie spaustuvės įrengimą žinojo tik 3 žmonės: įkūrėjai Vytautas Andziulis, Juozas Bacevičius ir Vytauto žmona Birutė Andziulienė. V. Andziulis buvo atsakingas už spausdinimo darbus, rūpinosi medžiagos parinkimu, spaudos išvežimu pas J. Bacevičių.
Žinomu paskutinio sovietinio dešimtmečio knygnešiu tituluojamas J. Bacevičius čia spausdintą literatūrą paskleisdavo po šalį. B. Andziulienė buvo paskirta saugoti spaustuvę nuo prašalaičių akių.
Durų staktoje buvo įrengtas elektrinis skambutis, sujungtas su namo virtuve (mygtukas po palange). Andziuliai buvo sutarę: jei gaus 1 signalą, reikš, kad žmona kviečia namo, nes atėjo svečių; 2 signalai kvietė skubiai ateiti; 3 signalai skelbė rimtą pavojų. Signalą reikėjo panaudoti ne kartą: kai virš namų skraidydavo malūnsparnis (kitoje Neries pusėje yra karinis dalinys), kai pravažiuodavo pareigūnai.
„O kartą, apie 1987 m., jaunėlis sūnus pasekė tėtį ir surado jį dirbantį pogrindžio spaustuvėje. Apie radinį išpasakojo broliams. Tąkart vyras jiems pasakė, kad tai augalų laboratorija, nes augindavome juos pardavimui.
Visgi, vėliau jiems paaiškinome, kas gali grėsti, jei kam nors papasakos apie požeminius kambarius: jų tėvai gali atsidurti kalėjime, o jie patys – iškeliauti į vaikų namus“, – sakė B. Andziulienė. Vaikai niekam neprasitarė, o visuomenė apie spaustuvę sužinojo jau atgavus Nepriklausomybę.
Per dešimtmetį spaustuvėje „ab“ buvo atspausdinti 23-jų pavadinimų sovietmečiu nepageidaujamo turinio leidiniai: religiniai, istoriniai, patriotiniai, taip pat grožinė literatūra. Iš viso – 138 tūkst. vienetų egzempliorių.
Pirmas leidinys buvo vyskupo Kazimiero Paltaroko parengtas „Tikybos pirmamokslis“, skirtas ruoštis Pirmajai komunijai ir išleistas net 32 tūkst. tiražu. Spaustuvėje taip pat išspausdintas tuomet dar kunigo Sigito Tamkevičiaus maldynėlis „Garbė Tau, Viešpatie“ (55,5 tūkst. vnt.), Juozo Urbšio, Kęstučio Genio, Adolfo Damušio, Roberto Grigo ir kt. knygos.
„Mano vyras Vytautas šiai veiklai ruošėsi 25 metus. Jis įgyvendino savo svajonę. Stebuklas, kad per 10 metų sovietų saugumas spaustuvės neaptiko“, – kalbėjo B. Andziulienė.
Ji pasakojo, kad vyras Vytautas matė partizaninį karą ir pats norėjo prisijungti, tačiau dėl jauno amžiaus (12 metų) jam buvo liepta dar palūkėti. Įsidarbinęs spaustuvėje jis suprato, kad okupacijai ir sovietų propagandai gali pasipriešinti kitu būdu – spausdintu žodžiu. 1998 m. V. Andziuliui Prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus Lietuvai įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių.
Spaustuvė „ab“ įrašyta į LR Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų registrą, o 2008 m. įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą.
