Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė esą pasiruošęs paskelbti atsakomųjų sankcijų Lietuvai ir Lenkijai, planuojančių imtis priemonių prieš autoritarinį lyderį dėl įtariamo rinkimų klastojimo ir teisėsaugos smurto prieš protestuotojus.
„Štai mes jiems dabar parodysim, kas yra sankcijos. Jeigu jie [lietuviai ir lenkai] dar į Kiniją ir Rusiją per mus baražavo, dabar skraidys arba per Baltijos jūrą arba per Juodąją jūrą prekiauti su Rusija ir panašiai. Apie sankcijinius produktus [kuriems Rusiją yra paskelbusi embargą] – tegul net nesvajoja. Mes jiems parodysim, ką reiškia sankcijos“, – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Ji pareiškė, kad Baltarusija atsisakys naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui, per kuriuos daugiausiai išvežama kalio druska ir naftos produktai.
„Jau paliepiau vyriausybei pateikti siūlymų dėl visų prekių srautų iš Lietuvos uostų į kitus. Štai ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Kelių Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, įskaitant Baltijos šalių diplomatijos vadovus ketvirtadienį paragino paskelbti griežtesnių sankcijų A. Lukašenkos režimui.
Baltarusiją jau trečią savaitę krečia masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, rodančius triuškinamą A. Lukašenkos pergalę. Vakarų šalys ir opozicija šiuos rinkimus laiko suklastotais.
L. Linkevičius: A. Lukašenka eina va bank
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Aliaksandro Lukašenkos grasinimai įvesti sankcijas Lietuvai ir Lenkijai yra natūralus jo elgesys – Baltarusijos autoritarinis vadovas siekia bet kokia kaina išsaugoti savo postą.
„Čia yra tęsinys visų jo kitų grasinimų. Natūralu, kad jis eina va bank, ginasi jam visais suprantamais būdais“, – BNS penktadienį telefonu iš Berlyno sakė ministras.
„Kai kurie jo poelgiai neadekvatūs, bet sunku ką nors čia vertinti, tai natūralus gynybinis elgesys išsilaikyti šioje pozicijoje, nekreipiant dėmesio nei į vidaus situaciją, nei į tarptautinės bendruomenės spaudimą“, – pridūrė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sako, kad Baltarusijos režimas turėtų įvertinti savo šalies ekonominę padėtį ir priimti logiškus sprendimus.
„Žiūrėsime, kaip tai praktiškai atrodys, nes tokie pareiškimai buvo ne kartą ir ne du. Aš įsivaizduoju, kad jie turi žiūrėti ir savo interesų – šalis ekonomiškai dabar labai sunkioje situacijoje ir jie turėtų žiūrėti, kurie keliai ir būdai savo ekonomiką palaikyti yra labiau priimtini“, – teigė L. Linkevičius.
„Čia reikia suprasti, kad mūsų ekonominis bendradarbiavimas yra viena tų sričių, kurią vadiname pragmatiška – ji pasiteisino abiem pusėms, ne tik Lietuvai. Nebūtų logiškai tai suardyti“, – sakė jis.
Lietuva artimiausiu metu ketina taikyti sankcijas Minsko režimui – asmenims, prisidėjusiems prie rinkimų klastojimo, smurto prie taikius protestuotojus.
Sankcijų sąrašas bus tvirtinamas jį galutinai suderinus su Latvija ir Estija.
Įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams svarsto ir Europos Sąjunga, BNS diplomatinių šaltinių teigimu, sąraše, kurį planuojama tvirtinti rugsėjį, būtų maždaug dvidešimt asmenų.
Baltarusiški kroviniai važiuoja įprastai
A. Lukašenkai pagrasinus baltarusiškus krovinius nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus, baltarusiškus krovinius vežantys „Lietuvos geležinkeliai“ sako kol kas negavę jokių signalų apie galimus nukrypimus nuo krovinių vežimo plano.
„Iš savo partnerių nesame gavę jokių signalų apie tai, kad būtų nukrypstama nuo vežamų krovinių plano ir šiuo metu kroviniai važiuoja tokiais kiekiais, kaip ir planuota“, – BNS sakė bendrovės atstovas Mantas Dubauskas.
Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkciją kraunančio Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT) vadovas Vidmantas Dambrauskas sakė nenorintis komentuoti A. Lukašenskos pareiškimo. Anot jo dabar terminale trąšos kraunamos įprastai.
„Niekas nuo nieko nėra apsaugotas, neegzistuoja gyvenime tokių sutarčių, kurių nebūtų galima nutraukti. Per 22 metus aš tiek mačiau visokių dalykų, kad jau ramiai sėdžiu ir laukiu. Kai nebebus kalio, tada galvosime, ką daryti, (…) tada ir žiūrėsime, dabar man iš anksto pradėti bėgioti, krovinio ieškoti? Žiūrėsime ir lauksime, ar tie pareiškimai įgaus kažkokį realų pagrindą, ar ne“, – BNS sakė V/ Dambrauskas.
Beveik visi (98 proc.) per terminalą kraunami kroviniai yra „Belaruskalij“ trąšos.
Su Klaipėdos uosto vadovu Algiu Lataku ir „Klaipėdos naftos“ direktoriumi Dariumi Šilenskiu BNS kol kas susisiekti nepavyko.
A. Latakas ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau šį mėnesį teigė nemanatys, kad A. Lukašenka ekonominius svertus panaudos kaip kerštą Lietuvai, kuri palaiko Baltarusijos opoziciją.
M. Bartuška tuomet teigė, kad baltarusiškiems kroviniams būtų sunku įsivaizduoti kitą kryptį, nei Klaipėda, kuri būtų tokia efektyvi.
Savo ruožtu Klaipėdos uosto vadovas sakė, kad Baltarusija „šiai dienai“ neturi galimybės ir ekonomiškai pagrįstų perspektyvų nukreipti krovinius kitur. Anot jo, Klaipėdoje šiuo metu jau yra baltarusiškų krovinių krovai būtinas techninis parengimas ir specializuoti terminalai.
Baltarusiški kroviniai 2019 metais sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos (14,1 mln. tonų iš 46,3 mln.).
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus perveža 18-19 mln. tonų baltarusiškos produkcijos, iš jos pervežimų gauna apie 100 mln. eurų pajamų.
