Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį nusprendė nevykti į kasmetinį Baltijos šalių prezidentų susitikimą, nes susitarimo dėl Astravo AE elektros boikoto tarp šalių nėra pasiektas. Žurnalistų kalbintų politikos ekspertų teigimu, G. Nausėda nori pabrėžti Lietuvos poziciją šiuo klausimu, tačiau tokie žingsniai gali turėti ir nemalonų efektą – paskatins Latviją nebederinti pozicijų.
Šiuo klausimu Lietuva – konkreti
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala Delfi sakė, kad šį prezidento G. Nausėdos žingsnį reikėtų vertinti kaip Lietuvos pozicijos pabrėžimą.
„Tai, matyt, rodo, kad Baltijos šalių santykiai turint omenyje Astravo AE, ne visada yra iki galo atviri ir vedantys prie konsensuso. Šiuo atveju, prezidentas turbūt bando siųsti žinią, kad kol nėra apčiuopiamo susitarimo, tol tokio lygio susitikimas nėra būtinas. Tuo pačiu tai yra ir signalas partneriams, kad Lietuvos interesai šiuo atveju yra labai konkretūs. Tikimasi, kad į juos bus atsižvelgiama“, – savo vertinimą pateikė politologas.
Jis prognozavo, kad tai neturėtų pakenkti dvišaliams Lietuvos ir Latvijos santykiams. Tiesiog pažymima, kad sutarimą norima pasiekti kiek įmanoma greičiau.
„Aš manau, kad neturėtų pakenkti. Kitose srityse šalys daugeliu atvejų bendradarbiauja sėkmingai. Energetika buvo veiksnys, kuris išskyrė interesus, tiek dėl sinchronizacijos kurį laiką vyko pakankamai sudėtingos derybos. Dabar dėl Astravo AE ir jos elektros patekimo į Baltijos šalių rinką.
Manau, kad klausimai turėtų būti vertinami atsietai, bet šiuo atveju norima parodyti, kad ne viskas yra įprastose vėžėse. Kadangi Astravo AE netrukus turėtų pradėti veikti, bent jau teoriškai ir yra tam tikras noras kiek įmanoma greičiau pasiekti bendrą susitarimą, kurio kol kas tarp Baltijos šalių nėra“, – svarstė L. Kojala.
Jis teigė, kad tai galbūt yra pirmasis toks diplomatinis prezidento signalas. Ketvirtadienį taip pat pranešta apie pokyčius Prezidentūroje, informuota, kad G. Nausėda atsisveikino su trimis savo patarėjais: Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas palieka pareigas.
Tačiau šalies vadovo sprendimo nevykti į Estiją L. Kojala su tuo nesieja. „Nemanau, kad tas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su patarėjais“, – sakė politologas L. Kojala.
Praleidžia progą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius teigė neigiamai vertinantis tokį šalies vadovo sprendimą.
„Aš manau, kad tai yra klaida. Jis pats turi puikiai suprasti, kaip sunku yra suderinti pozicijas šiais klausimais. Net jei Vyriausybė neturi vieningos pozicijos, nutardamas nevykti ten, jis nepanaudoja progos pajudinti reikalus. Tada vėl gali susikurti nuomonė, kad Lietuva nutarė eiti viena savo keliu. Ir jei ji tai daro, kodėl reikia dar klausyti jos nuomonės“, – įžvalgomis dalijosi K. Girnius.
„Manau, kad tokie susitikimai nėra tokie dažni. Jei jie yra organizuojami į juos ir reikėtų važiuoti“, – sakė jis. Politologas svarstė, kad prezidentui būtų pavykę paraginti rasti sutarimą.
„Jei tik dėl to, kad pozicijos lyg šiol nesuderintos, manytum, kad jei tikrai svarbu suderinti, tai prezidento žodis galėtų ir padėti įtikinti latvius palaikyti Lietuvos poziciją. Čia toks atsitraukimas“, – Delfi sakė K. Girnius.
Politologas taip pat teigė, kad dvišaliams šalių santykiams šis G. Nausėdos sprendimas nevykti į susitikimą neturėtų pakenkti.
„Ne, Baltijos šalys turi tiek bendrų reikalų, kad nepradės kariauti dėl tokių dalykų. Bet tai vėl pavyzdys, kad jei Lietuva nėra pasiryžusi derėtis, yra užsispyrusi, latviai gali galvoti, jog gali daryti tai, kas yra naudinga jiems“, – kalbėjo K. Girnius.
„Jeigu dėl tokio susitarimo G. Nausėda nusprendė nevykti, tai jis rodo šokius tokius ožiukus“, – teigė politologas.
K. Girnius taip pat teigė, kad sprendimo nevykti į Baltijos šalių prezidentų susitikimą nereikėtų sieti su pokyčiais G. Nausėdos komandoje.
„Aš nemanau, kad nutarimas nekeliauti yra susietas su tais pokyčiais“, – teigė K. Girnius.
Reikia pabaigti derybas
Apie tai, kad į Estiją neatvyks šalies vadovas G. Nausėda pirmoji pranešė Estijos prezidentūra, pranešimai spaudai buvo rašoma, kad toks Lietuvos lyderio apsisprendimas padarytas paskutinę akimirką. O įvardintas argumentas – šalies vidaus reikalai.
G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis ketvirtadienį naujienų portalui paaiškino, kodėl toks sprendimas buvo priimtas.
„Trišalis Baltijos šalių vadovų susitikimas buvo planuotas seniai ir jam derinta darbotvarkė. Joje buvo numatytos kelios temos: Baltijos regiono saugumas, kovos su pandemijos padariniais priemonės, ES darbotvarkė. Tarp svarstytinų klausimų buvo planuota kalbėti ir apie energetinį saugumą ir elektros nepirkimą iš nesaugios Astravo AE.
Iki Baltijos šalių vadovų susitikimo energetikos ar ekonomikos ministrams nepavyko pasiekti trišalio susitarimo dėl atnaujintos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – rašoma Delfi pateiktuose A. Bubnelio atsakymuose.
„Prezidento nuomone, pirmiausia reikėtų pabaigti derybas, turėti konkrečius sprendimus ir derybų rezultatus, tuomet susitikti aukščiausiu lygiu aptarti tolesnį šalių veiksmų planą. Kitais planuoto susitikimo darbotvarkės klausimais Baltijos šalių vadovai reguliariai keičiasi nuomonėmis ir derina pozicijas“, – rašė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
