Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dėl greitųjų koronaviruso testų atliko kratas Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė žiniasklaidai patvirtino, kad kratos ministerijoje vyko, dėl piktnaudžiavimo sudarant greitųjų COVID-19 testų pirkimo sutartį įtariami penki asmenys.
„Taip, galiu tik patvirtinti, kad kratos – procesiniai veiksmai, Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko“, – antradienį Delfi sakė M. Zdanauskaitė.
„Įtarimai pareikšti šiandien jau penkiems žmonėms“, – teigė ji. Paklausus, ar įtarimai pareikšti ir SAM darbuotojams, M. Zdanauskaitė teigė, kad to pasakyti negali, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenis. Anot M. Zdanauskaitės, kratas pareigūnai atliko ne šiandien, tai įvyko birželio 9 d.
SAM atstovė Delfi patvirtino, kad kratos tada buvo atliktos viceministrės Linos Jaruševičienės kabinete. Tuo metu sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė patikino, kad ministerijos darbuotojams nėra pareikšti įtarimai atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų testų, skirtų koronavirusui (COVID–19) nustatyti, įsigijimo.
„Mūsų žiniomis, pareigūnai aiškinasi aplinkybes, kurios vyko jau pasibaigus viešajam pirkimui, kurio metu buvo įsigyti greitieji testai. Birželio 9 d. pavakare į SAM atvyko Finansinių tyrimų nusikaltimų tarnybos (FNTT) pareigūnai, kurie atliko nustatytus procesinius veiksmus. SAM bendradarbiaus su teisėsauga, atliekant ikiteisminį tyrimą, teiks reikiamą informaciją, atsakys į rūpimus klausimus“, – teigė L. Bušinskaitė.
Ministro atstovė spaudai teigė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl jie negali suteikti daugiau informacijos.
„Siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, detalesnė informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą šiuo metu neteikiama. Norėdami nuraminti galime pasakyti, kad šie greitieji testai yra kokybiški, tinkami ir, kaip jau buvo skelbta, turime labai aiškias medikų ekspertų, mokslininkų išvadas dėl jų naudojimo. Tad jie bus naudojami, kaip ir buvo planuota.
Nėra keliama klausimų dėl jų kokybės – į šiuos klausimus jau atsakė specialiai pasitelkti ekspertai, kurie vertino ir ekspertines išvadas pateikė neatlygintinai“, – teigė L. Bušinskaitė.
Kaip birželio 10 dieną skelbė FNTT, tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį, kurios vertė siekia 6 mln. eurų.
Atliekant ikiteisminį tyrimą atliktos kratos, iš susijusių įstaigų ir asmenų paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, tuomet sulaikyti keturi asmenys, jiems pareikšti įtarimai. Birželio 23 dieną, antradienį, įtarimai pareikšti dar vienam asmeniui, taigi iš viso įtariami jau penki asmenys.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas. Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų.
Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui. Šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
