Piliečių grąžinimas į Lietuvą lėktuvais karantino metu valstybei atsiėjo apie 150 tūkst. Susisiekimo ministras sako, kad dalį šios sumos tikimasi padengti Europos Sąjungos lėšomis.
„Pagal šios dienos paskaičiavimus, 146,7 tūkst. eurų buvo kofinansuota skrydžiams, kur nebuvo pilno keleivių komplekto. Iš tos sumos apie 60 tūkst. eurų mes galime tikėtis kofinansavimo iš Europos Sąjungos lėšų“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Jaroslavas Narkevičius.
Pasak jo, daugiausia lėšų pareikalavo lėktuvas iš Balio – apie 73 tūkst. eurų, reisas Paryžius-Vilnius – apie 20 tūkst. eurų.
„Visas kitas lėšas mokėjo patys keleiviai, bilietų kaina buvo nemaža, reikia atsižvelgti, kad lėktuvai į vieną pusę skrido praktiškai tušti, taigi, ir kaina buvo didesnė“, – sakė ministras.
Anot jo, maždaug nuo kovo vidurio iki pirmadienio įvyko 21 specialus skrydis, jais atskrido 3253 piliečiai. Paskutinis skrydis iš Londono vyks balandžio 3 dieną. Pasak ministro, tokie specialūs skrydžiai baigiami, nuo balandžio 1 dienos vyks tik bendri Europos Sąjungos repatriaciniai skrydžiai.
„Be abejo, mes dar sudarysime galimybę atskristi pavieniams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį Lietuvos piliečiams. Jeigu toks poreikis bus, tai mes kartu su Užsienio reikalų ministerija logistiškai svarstome tą klausimą, tačiau su užsakomaisiais skrydžiais šiai dienai statome tašką“, – sakė J. Narkevičius.
Užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša teigia, kad karantino pradžioje konsulinėse duomenų bazėse užsiregistravo 6 tūkst. Lietuvos piliečių, pageidaujančių su diplomatinių atstovybių pagalba grįžti namo, o dabar tokių likę apie du šimtai.
„Šiandien atnaujinę duomenis galime kalbėti apie 200 Lietuvos piliečių, iš jų tik 122 (…) yra pateikę deklaraciją, kad prašo pagalbos sugrįžti ir sutinka sugrįžę saviizoliuotis“, – spaudos konferencijoje sakė L. Talat-Kelpša.
„Bandysime ir toliau bandome į juos (bendrus ES skrydžius – BNS) įsodinti mūsų piliečius ten, kur galima. Kitų sprendimų, tiesą sakant, šiandien nelabai ir turime. Nes iš likusiųjų tie, kurie dar negrįžo, dažniausiai yra tokiose geografiškai atokiose „kišenėse“, ir iš jų pargabenti žmones sudėtinga“, – sakė URM kancleris.
L. Talat-Kelpšos teigimu, Peru džiunglėse yra penki Lietuvos piliečiai, kuriems sunku pasiekti sostinę Limą. Po vieną pilietį yra Konge, Senegale, Kolumbijoje, šeši – Jungtiniuose Arabų Emyratuose, aštuoni – Šv. Bartolomėjaus saloje, JAV įstrigę 22 jaunuoliai.
„JAV turime gana jautrų atvejį – 22 jaunuoliai, dar pilnametystės nesulaukę, pagal mainų programą studijavo, dabar jau pareiškė pageidavimą grįžti namo. Kiek mums žinoma, balandžio 3 dieną dešimt iš jų yra įsigiję bilietus minėtu repatriaciniu skrydžiu per Londoną turėtų sugrįžti į Lietuvą. Dėl kitų 12 irgi šiuo metu kalbame su globėjais JAV“, – sakė URM kancleris.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad artimiausiomis dienomis bus priimti sprendimai stabdyti skrydžius ir keltus Lietuvos piliečių grąžinimui.
„Daugiau rizikuoti neturime teisės. Ypač kalbant apie žmonių grįžimą iš šalių, kurios šiandien yra tikrų tikriausi viruso židiniai“, – teigė ministras pirmininkas.
Lietuvoje kovo 16 dieną paskelbtas karantinas, į šalį grįžę piliečiai privalo saviizoliuotis 14 dienų.
