Savivaldybių planai miestuose įrengti stebėjimo kameras viešajai tvarkai užtikrinti, kaip skelbia Teisingumo ministerija, visuomenėje sukėlė abejonių dėl tokio sekimo tikslų ir sukauptos informacijos panaudojimo. Ministras Elvinas Jankevičius kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ragindamas įvertinti, ar asmenų stebėjimas viešose vietose neprieštarauja duomenų apsaugos reikalavimams ir nepažeidžia žmogaus teisių.
„Siekis geriau kontroliuoti viešąją tvarką negali tapti ištisomis paromis trunkančiu gatvių, kelių, o kartu ir į stebėjimo lauką patenkančių žmonių sekimu, – pranešime cituojamas E. Jankevičius. – Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai įpareigoja mus gerbti žmonių teisę į privatumą. Prieš įrengiant stebėjimo kameras savivaldybės turi atlikti poveikio vertinimą ir konkrečiais duomenimis pagrįsti stebėjimo įrangos būtinumą tam tikrose vietose, pavyzdžiui, didelis eismo avaringumas ar didelė kriminogeninė rizika“.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra nurodžiusi, kad vaizdo stebėjimas turi būti teisėtas, o jo tikslas aiškiai apibrėžtas dokumentuose. Be to, fiziniai asmenys turi būti informuojami apie vykdomą vaizdo stebėjimą.
Taip pat turi būti nustatytas kiekvienos vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo tikslas, o jų lokacija pasirenkama įvertinus toje vietoje galinčias kilti rizikas, kriminogeninę situaciją ir kitus veiksnius.
Vaizdo stebėjimo kameros ir jų vaizdo duomenų tvarkymui naudojama įranga, nurodo ministerija, turi atitikti aukštus saugumo reikalavimus, būtina laikytis nustatytos duomenų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų.
Ministro teigimu, perkant vaizdo registravimo įrangą, greičio matuoklius reikėtų konsultuotis su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ar pasidomėti tarptautine tokio pobūdžio teisine praktika, kad vėliau nebūtų techninių problemų ar finansinių nuostolių.
Pavyzdžiui, Vokietijoje teismas priėmė sprendimą dėl vidutinio greičio matuoklių. Konstatuota, kad toks duomenų tvarkymas neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, nes užfiksuojami ne tik eismo pažeidėjai, bet ir kiti jo dalyviai.
BNS duomenimis, Kaune yra daugiau nei 50 kamerų, o iki metų pabaigos bus įrengta dar apie 240. Vilniuje įrengta apie 130 vaizdo stebėjimo kamerų, šiemet planuojama pakabinti dar apie 40.
