Tvaria arba žaliąja architektūra siekiama diegti naujausias technologijas ir atspindėti pasaulines tendencijas – tausoti resursus bei aplinką. Tokią viziją pasirinko ir pirmąją vietą architektūriniame konkurse KTU „M-Lab“ pastatui projektuoti užėmusi „G. Janulytės-Bernotienės studija“, pasiūliusi tvarios architektūros projektą.
Kaip rašoma pranešime spaudai, vietoje „Kolegų“ kavinės iškilsiantis unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras iš bendravimo erdvių taps bendradarbiavimo erdvėmis. Pasak „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektės Guodos Zykuvienės, mokslo pastatai yra svarbi miesto struktūros dalis, ypač kai tai – nuosekliai suprojektuotas kompleksas ar studentų miestelis.
„Tai – visuomeniniai pastatai su specialiai mokslo paskirčiai skirtomis patalpomis: klasėmis, auditorijomis, studijomis, laboratorijomis, sporto salėmis ir viešomis erdvėmis. Mokslo pastatai – tai šalies kultūros ženklai“, – teigia G. Zykuvienė.
KTU laboratorijų centro „M-Lab“ architektūrinių sprendimų pristatymo metu G. Zykuvienė pabrėžė, kad projektu yra siekiama sunaudoti kuo mažiau energijos – tiek statant pastatą, tiek jį eksploatuojant.
Žali stogai – puiki vieta bendrauti ir svajoti
„Šis projektas – tai nėra naujas pastatas tuščioje vietoje. Kitoje pusėje yra nekilnojamo kultūros paveldo vertybės: Kauno technologijos universiteto (KTU) pastatų komplekso teritorija, Elektros ir elektronikos (buv. Radiolektronikos) fakulteto pastatas, skulptūra „Perkūnas“. Pats rekonstruojamas „Kolegų“ pastatas taip pat buvęs KTU miestelio dalimi – šiandien, deja, neatpažįstamai pakeistas“, – sako G. Zykuvienė.
Pasak „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektės, didelis dėmesys projekte skiriamas žmonių gerovei ir remiamasi ekologiniais sprendimais. Pasirenkamos atitinkamos erdvės, medžiagos, energetiniai sprendimai bei atliekų valdymo politika.
„Projektuodami atidžiai sekėme esamus ženklus, atsargiai keitėme ir pildėme projektą. Taip suformavome „M-Lab“ įėjimo aikštę priešais pastatą, aikštę pratęsėme pastato viduje ir išleidome amfiteatru į Gričiupio slėnį. Atvėrėme pastatą pirmame aukšte, sujungdami miestelio žaliąsias erdves su upelio žaliosiomis erdvėmis, jas papildėme numatydami žaliuosius stogus“, – pasakoja G. Zykuvienė.
Įsijungė ir būsimoji bendruomenė
Architektė teigia, kad žali stogai yra puiki vieta bendrauti ir svajoti – jie yra sklypo želdynai toliau nuo miesto triukšmo, kasdienybės ir rūpesčių.
„Į KTU „M-Lab“ projektą jau įsijungė būsimo pastato bendruomenė, siūlydama papildomus žalių stogų scenarijus: daržą, valgymo, jogos erdves“, – teigia pašnekovė.
Žali stogai saugo stogo dangą nuo perkaitimo vasaros metu. Be to, jie gerina ir saulės baterijų darbą. Architektė pabrėžia, kad tokie stogai akumuliuoja lietaus vandenį, kurio perteklius stiprių liūčių metu ne tik kad nėra panaudojamas, bet ir gali pridaryti žalos miesto tinklams.
„Siekėme išsaugoti didžiąją dalį esamų konstrukcijų: kolonų, perdangų, įrengti reikiamos varžos išorines atitvaras. Tai pat, fasadų apdailai bus naudojamos perdirbamos medžiagos, bus projektuojami atsinaujinančius energijos šaltiniai – saulės baterijos – surenkamas ir panaudojamas lietaus vanduo, įrengti atitinkami inžineriniai sprendimai“, – pasakoja G. Zykuvienė.
KTU Studentų miestelis – vienas iš vertingiausių modernizmo pavyzdžių
Tai ne pirmasis „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektūrinis projektas KTU studentų miestelyje. Studija taip pat projektavo KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus pastatą.
„Projektuodami KTU „Santakos slėnio“ Integruotą mokslo ir studijų centrą lankėmės „Biomedicum Helsinki“, kuriame buvo aiškiai išreikštos laboratorijų transformacijos galimybės bei pastato valdymo sistema. Tikslinės laboratorijos šiame pastate užėmė tiek pat, kiek ir visiems prieinamos bendros daugiafunkcės erdvės“, – teigia „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektė.
„M-Lab“ pastate projektuojamos studentams ir jauniesiems mokslininkams skirtos fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo dirbtuvės bei laboratorijos su naujausia technologine įranga.
Laboratorijų veiklos principai – tarpdiscipliniškumas, bendradarbiavimas, eksperimentavimas, kūrybiškumas, atvirumas. Taip pat bus kuriamos papildomos erdvės: daugiafunkcinis vidaus-lauko medinis amfiteatras, skirtas paskaitoms, kūrybinėms dirbtuvėms bei parodoms.
Gerovės laboratorija
„Įsikurs kelių aukštų erdvės, medinių lentynų architektūra vidaus hole ar jo balkonuose, skirtuose ne tik pristatymams, paskaitoms, parodoms bet ir poilsiui ar savarankiškam mokymuisi. Tikimės „M-Lab“ pastatas taps nedidele KTU bendruomenės gerovės laboratorija“, – sako pašnekovė.
Zykuvienė pasakoja, kad 1964 m. suprojektuotas KTU (tuomet KPI) studentų miestelis, anot architektūrologo Vytauto Petrulio „yra vientisas sovietmečio modernizmo architektūrinis kompleksas, vienas iš vertingiausių ir geriausiai išsilaikiusių sovietmečio laikotarpio lietuviškojo modernizmo pavyzdžių“. Tuo tarpu, architektūrologui Algimantui Mačiuliui jis primena modernizmo architektūros pradininkų, tokių kaip Alvar Aalto ir Walter Gropius kūrybą.
„Studentų miestelis suformuotas pagal akademinių miestelių autonomijos, pastatų laisvo dėstymo erdvėje, saugant ir kuriant žalias pauzes ir funkcionalias jungtis principus. Jis sąveikauja su istoriniu kodu – tyrimų laboratorija, lengvai pildosi naujais mokslo pastatais: KTU Lengvosios pramonės fakulteto rūmai (dab. KTU Dizaino ir technologijų fakultetas), KTU „Santakos slėnio“ pastatu, pildysis ir toliau“, – atkreipia dėmesį architektė.
Zykuvienė tikina, kad Kaune daug geros šiuolaikinės ir senas tradicijas turinčios architektūros ir architektų, taip pat aktyvių ir išmanių miesto bendruomenių.
