Jau šį pirmadienį, lapkričio 11 d., Kaune vyks baigiamasis projekto „Laikinoji sostinė: nepraeinanti praeitis“ renginys. Tai galimybė pamatyti išskirtinę parodą apie tarpukario veikėją – ekonomistą Balį Balandą, įsiliejusį į garsią giminę – vedusį Prancišką Plechavičiūtę. Į renginį Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje pakviesti giminės net iš tolimosios Amerikos.
Bibliotekoje eksponuojama paroda „Iš Laikinosios sostinės valdininko gyvenimo“ – tai vizualus amžininko lūpomis perteiktas pasakojimas apie ekonomistą, Žemės banko darbuotoją (paskolų prižiūrėtoją) Balį Balandą (1901-1954 m.). „Studijos VDU Teisių ir ekonomijos fakultete, tarnautojo karjera, visuomeninė veikla, laisvalaikio pomėgiai, santuoka ir namai Žaliakalnyje – tai ne tik keli būdingi inteligento biografijos faktai, bet ir Laikinojoje sostinėje virusio gyvenimo atspindys.
Parodoje pateikiamos nuotraukos, laiškai, įvairūs pažymėjimai, kvietimai, bilietai ir kt.“, – aiškino parodos autorė menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė ir pridūrė, kad ekspozicija parengta išanalizavus gausų Balio Balandos archyvą, kurį jo brolis Tadas, perdavė bibliotekai. Šis gausus fondas leido rekonstruoti to laikotarpio asmenines ir visuomenines būties detales, tarpukario miestiečio gyvenimo epizodus, kartu atsiskleidžiant ir to meto Laikinosios sostinės ypatumus.
Įsiliejo į garsią Plechavičių giminę
Susipažinę akademinėje aplinkoje, 1934 m. Balys ir Pranciška susituokė. Nuotaka – iš garsios ir gausios (11 vaikų) Plechavičių šeimos: brolis Povilas Plechavičius – Lietuvos kariuomenės generolas, kitas brolis Aleksandras irgi buvo karininkas. Balandos užaugino tris vaikus: „Pavadinome sūnus Lietuvos kunigaikščių vardais: Mindaugu, Gediminu ir Kęstučiu“, – rašė B. Balanda.
Atėjus okupacijai, gražus gyvenimas Kaune baigėsi. 1941 m. buvo suimti Pranciškos Plechavičiūtės broliai Aleksandras ir Kazimieras, o Povilas pasitraukė į užsienį. Dėl tokios giminystės, Balandų šeimai Lietuvoje tapo nesaugu, tad 1944 m. lapkritį su vaikais pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Ameriką, tiesa, jau be mažiausio sūnaus Kęstučio, nes jis susirgo ir mirė.
„Skaudžiausia lemtis teko jos brolio Mamerto šeimai: nors jis pasislėpė, tačiau 1941 m. į Sibirą išvežė jo žmoną su dviem mažom dukrom. Ten viena dukra mirė, mama parsivežė tik šios dukters plaukų sruogą. Kita Mamerto dukra Vita Jauniškienė pirmadienį dalyvaus mūsų renginyje!”, – dalijosi informacija parodos autorė R. Tamoliūnienė.
Akcentavo patriotizmą ir kultūrą
Menotyrininkės teigimu, B. Balandai buvo itin svarbus Lietuvos patriotizmas ir kultūra. Tą atspindi kelios citatos: „Jei anais (Vytauto) laikais kardas ir ugnis vienintelė kovos priemonė su priešais buvo, tai dabar mes be šito, turim dar kitą galingą kovos priemonę – kultūrą ir civilizaciją. Tik fiziniu, intelektualiu, materialiu atžvilgiu išvystę savo veikimą mes pasieksime teigiamų kovos rezultatų. Nereikia mums šovinizmo, nes jis tik žalą atneša. Reikia tikro patriotizmo, kuris nekelia neapykantos prieš kitus. Reikia mums tokio patriotizmo, kuris visus šauktų prie kultūros, prie mokslo“, -Vilniui vaduoti draugijos narių susirinkime kalbėjo B. Balanda.
1924 m. savo rašinyje B. Balanda akcentavo kultūros svarbą: „Pagerinti gyvenimą galime dirbdami tik visi bendrą kultūros darbą. Kultūros darbas reikalauja mokslo, šviesos. Todėl reikia šviesti mūsų liaudį. Aiškinti suprantamai mūsų gyvenimo netobulumus ir nurodyti kelius, kuriais eidami mes išeitume laimingai. Šio darbo priešakyje turi stoti jaunoji inteligentijos karta. Turi stoti visi mokytojai, nes jie arčiau liaudies, labiau ją supranta. Tas darbas sunkus, reikalauja tinkamo prisiruošimo, tvirtos valios ir doros. Doras žmogus tik tegali pakelti visus tuos sunkumus, kurie ištinka kiekvieną einantį dirbti tokio darbo.“
Netapo butšakniais
Pasakodama apie Balandų ir Plechavičių gimines, menotyrininkė R. Tamoliūnienė pabrėžė, kad nė vienas šių dviejų giminių vyras netapo butšakniu – sūnumi, kuriam po tėvo mirties atitenka ūkis.
„Seno baltiško žodžio butšaknis prasmė yra žymiai gilesnė, nei paveldėtojas. Anot Algirdo Patacko, tai savotiškas būtuvės sargas, kuris saugo protėvių dvasią, amžinąsias vertybes, kuris surištas su gimtine, jos būtimi ir buitimi, kurio šaknis tvirčiausiai susieta su protėvių paveldu. Taigi, niekas iš šių dviejų giminių atstovų netapo tuo butšakniu, tuo įskiepiu savo Tėvynėje. Visi jie atsidūrė svetimoje žemėje“, – pasakojo R. Tamoliūnienė.
Renginyje – B. Balandos giminės
Išvykę į Ameriką, Balandos į tėvynę nebesugrįžo, ten užaugino vaikus, sulaukė anūkų. Amerikoje Balandų sūnus Mindaugas užaugino 5 sūnus, o vyriausiam B. Balandos proanūkiui įteiktas kvietimas atvykti į renginį. Jame dalyvaus ir Lietuvoje likę giminės: jau minėta Mamerto Plechavičiaus dukra V. Jauniškienė, taip pat jo brolio Klemenso anūkas Gintaras Balanda, Pranciškos Plechavičiūtės brolio Aleksandro anūkė Regina Veigel, giminaitis Arūnas Ošlapas ir kt. „Labai džiaugiuosi, kad pavyko rasti giminaičius! Tyrinėjant šeimos likimą, ji tampa sava. Taip įsijauti į jų gyvenimą, kad žinai visus vargus ir džiaugsmus“, – tvirtino R. Tamoliūnienė.
Skambės tarpukario šlageriai
Iškilmingas projekto baigiamasis renginys „Ach, Kaunas tu miestas šviesiosios vilties…“ vyks lapkričio 11 d. 17.30 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, I a. salėje). Parodą „Iš Laikinosios sostinės valdininko gyvenimo“ teatralizuotai pristatys KTU inžinerijos licėjaus 6b klasės mokiniai (mokyt. Eglė Bogatyriovienė), istorikas Alvydas Surblys skaitys pranešimą apie Laisvės alėjos kino teatrus, o paroda „Anuomet Kaune“ pakvies pasižvalgyti po fotografijose įamžintą Laikinąją sostinę. Tarpukario šlagerius atliks Kauno muzikinio teatro solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas. Renginys nemokamas.
