Liepos mėnesį pradėtas įgyvendinti architektės Rasos Chmieliauskaitės ir Kauno menininkų namų (KMN) inicijuotas projektas „(Ne)matoma architektūra“, siekiantis nevizualiomis priemonėmis pristatyti Lietuvos architektūros raidą nuo gotikos iki postmodernizmo neregiams bei silpnaregiams.
[galerija kiek=”4″]
Šis projektas bus vystomas trimis etapais. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais lankomi penki objektai Kauno mieste, reprezentuojantys skirtingus architektūros stilius: Perkūno namas, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Kauno apskrities viešosios bibliotekos retųjų ir senųjų spaudinių skyrius (buvę Pramonės, prekybos ir amatų rūmai), IX forto muziejus ir monumentas bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerija.
Projekto partneriai – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir Kauno architektūros festivalis (KAFe 2019).
Ekskursijų metu vykdomas kokybinis tyrimas kartu su aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariais-savanoriais ir architektų komanda, akcentuojant kontekstinių žinių ir jutiminės patirties sintezę: nagrinėjamas kultūrinis ir socialinis architektūros stiliaus iškilimo laikotarpis, tiriamos idėjos ir vertybės slypinčios už architektūrinių sprendimų, žvelgiant giliau už estetinę išraišką.
Pagrindiniai šių ekskursijų klausimai: kaip architektūrą pažinti gali nematantys ir ko nepastebi matantieji? Pasak R. Chmieliauskaitės, „projektą įkvėpė suvokimas, kad pats tingiausias aplinkos pažinimo būdas yra regėjimas, kad nuteisti architektūros objektą pakanka kelių sekundžių, o istoriniai faktai ar detalių profesiniai terminai negarantuoja objekto „skaitymo“ malonumo.“
Kiekvieną ekskursiją-tyrimą seka dirbtuvės tose pačiose erdvėse, kurių metu, naudojant „mąstymo modeliavimo“ (angl. k. „design thinking“) metodologiją, bus ieškoma inovatyvaus ir rezonuojančio būdo akliesiems pristatyti architektūrą. Tyrimo metodologiją rengė bei akademiniais klausimais konsultavo menotyrininkas Justinas Kalinauskas.
Pranešime spaudai rašoma, kad jau įvyko vizitai į Perkūno namus, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį bei KAVB retųjų ir senųjų spaudinių skyrių.
Pasak R. Chmieliauskaitės, su architektūrologų pagalba pasirinkus svarbiausius architektūros raidos etapus Lietuvoje, architektūriniai objektai buvo kruopščiai atrinkti pagal prieinamumą, viešąją funkciją, stiliaus raišką, žinomumą bei tekstualumą. Taip pat atsižvelgta ir į tolimesnes bendradarbiavimo galimybes: „Ėmiausi pirmiausia istorinės architektūros, kad būtų sukurtas pagrindas tolimesniam tyrinėjimui, kad susiformuotų kontekstas. Džiaugiuosi, kad pastatus valdančios įstaigos maloniai priėmė mūsų komandą,“ – pabrėžė R. Chmieliauskaitė.
Kauno menininkų namams tai ne pirmas projektas, pabrėžiantis kultūros prieinamumą. „Kauno menininkų namai – jau 48-erius metus veikianti kultūros įstaiga, pristatanti plataus spektro profesionaliąją meno kūrybą įvairioms auditorijoms.
Pastaruosius porą metų nemažai dėmesio skyrėme mūsų auditorijų plėtrai. 2018 m. pradžioje inicijavome bendradarbiavimą su Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene, dalis KMN internetinės svetainės turinio taip pat yra verčiama į lietuvių gestų kalbą,“- teigė KMN vadovė Rūta Stepanovaitė.
„Šiais metais plečiame lankytojams su regos negalia teikiamų paslaugų spektrą, atveriame KMN duris dar vienai bendruomenei, kuriai gali būti įdomi įvairialypė kūryba. Džiaugiuosi, jog panašaus pobūdžio projektai įtraukia itin skirtingus dalyvius: kultūros ir meno profesionalus, savanorius, žmones su negalia – taip įvyksta žinių mainai, o į mus supantį pasaulį turime galimybę žvelgti per kitą perspektyvą.“
Dirbtuvių metu sukurti pristatymo modeliai bus pritaikomi edukacinėse priemonėse – leidiniuose, kurie veiks keliose plotmėse. Šie leidiniai tarnaus kaip architektūros pažinimo įvadas bei reprezentacinė priemonė akliesiems, o regintiesiems padės giliau pajusti ir suprasti architektūrą ne vien žvilgsniu.
Pasak Linos Puodžiūnienės, LASS kultūros ir meno projektų vadovės, „Suprantamiausia architektūros pristatymo priemonė neregiui, žinoma, yra maketas. Tenka apgailestauti, jog Lietuvoje jų yra labai mažai. Todėl labai sveikintina, kad kiekvienais metais vis daugiau kūrėjų ieško naujų kūrybinės raiškos būdų ir priemonių, kaip pagerinti meno prieinamumą neregiui. Manau, stiprioji šio projekto pusė yra – tiesioginė komunikacija: neregio ir reginčiojo, kūrėjo ir stebėtojo, profesionalo architekto ir žmogaus, pažįstančio pasaulį per garsą, lytėjimą, kvapą. Tikiu, kad ši komunikacija, praplečianti žmogaus pažinimo ribas, yra labai vertinga abiems pusėms.“
Taip pat vyks paskaita, sieksianti atkreipti architektų ir dizainerių dėmesį į prieinamų statinių projektavimo svarbą. Projekto rezultatų viešas pristatymas bei informacinė paskaita vyks lapkričio mėnesį Kauno menininkų namuose.
