Kaune ketvirtadienį oficialiai pradėtos „Rail Baltica“ projekto automobilių tunelio statybos. Be to, ties Kaunu laikinai uždarius traukinių eismą, bus rekonstruojamas unikalus XIX amžiuje pastatytas Kauno geležinkelio tunelis, naikinama probleminė Amalių pervaža, o vietoj jos statomas didžiausias „Rail Baltica“ projekto infrastruktūrinis statinys – keturių arkų požeminis tunelis automobiliams, pėstiesiems ir dviratininkams.
Kauno geležinkelio mazgas – vienas sudėtingiausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos visi „Rail Baltica“ traukiniai. Šiame ruože bus rekonstruojama esama ir šalia tiesiama nauja europinio standarto geležinkelio linija.
Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas 2019 m. pavasarį baigti parengiamieji ir pradedami pagrindiniai „Rail Baltica“ europinio geležinkelio tiesimo darbai, kurie yra svarbiausi ir sudėtingiausi šiame tarpvalstybiniame projekte.
„Mes esame Kauno mazge, kur yra paruošta bazė, padaryta sankasa ir realiai bus statoma „Rail Baltica“ vėžė. Čia bus ir logistikos terminalas. Čia bus galima pakeisti vėžes iš senosios, dar vadinamos rusiška, į europietišką vėžę. Čia bus galima perkrauti krovinius. Tai yra faktinis įrodymas, kad statybos vyksta. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje „Rail Baltica“ statoma pakankamai greitai. Nekuklu sakyti, bet esame projekto lyderiai. Šis projektas, kur mes dabar esame, 2020 metais jau bus baigtas, o 2021 metais jau veiks. Tai suteiks dideles ekonomines galimybes Lietuvai, nes turėsime didelį logistikos mazgą, daug verslų turės galimybes, o tame tarpe ir „Lietuvos paštas“. Šis logistikos centras turės didelę reikšmę Lietuvos ekonomikoje“, – ketvirtadienį Kaune kalbėjo Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Tai labai svarbi diena „Lietuvos geležinkeliams – startuojame ir pradedame esminį etapą, sujungiant Kauno stotį su intermodaliniu Palemonu terminalu. Vyksta realūs darbai, projektas sėkmingai juda į priekį. Konkursų dėka mes sutaupome 5 mln. Eur. Tai parodo mūsų požiūrį, kad mes siekiame efektyviai vystyti projektą, tačiau tuo pačiu ieškome ir optimalių sprendimų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.
2018 m. rudenį startavusių perengiamųjų rangos darbų metu nukastas gruntas, išardytas geležinkelio kelias ir iešmai, pakloti drenažo tinklai, paruošta žemės sankasa, pakloti elektros, signalizacijos, ryšių kabeliai.
Generaliniai rangos darbai pradedami 2019 m. gegužę ir tęsis iki 2020 m. pabaigos: atkarpoje nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo bus rekonstruojamas esamas plačiojo standarto geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.
Dėl vykstančių darbų atkarpoje Kaunas-Palemonas nuo gegužės 22 d. laikinai uždaromas traukinių eismas. Planuojama, kad eismo pertrauka tęsis iki 2019 m. rudens. Eismo pertraukos metu bus rekonstruojamas unikalus XIX amžiuje pastatytas Kauno geležinkelio tunelis, kuriame suplanuota įrengti sugretintą europinės ir plačiosios vėžės geležinkelį – tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turės vienintelis pasaulyje.
Vietoj probleminės Amalių geležinkelio pervažos, kuri vairuotojus vargina kilometrinėmis spūstimis, bus įrengti požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams bei pėstiesiems.
Jau 2020 m., panaikinus Amalių pervažą Ateities plente, jos prieigose bus įrengti net du dideli požeminiai geležinkelio kirtimo taškai. Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas bus už pusės kilometro nuo esamos Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi.
Šis požeminis infrastruktūrinis objektas po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo bus organizuojamas automobilių eismas Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Tunelio statybos finansuojamos pagal „Rail Baltica“ projekto geležinkelio ruožo Kaunas-Palemonas rekonstrukciją.
Pagrindinį statinį sudarys keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviračiams.
Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – tai Kauno miesto savivaldybės atskiru projektu statomas tunelis pėstiesiems, dviratininkams, o taip pat specialiajam transportui: policijos pareigūnų, medikų ir kitiems automobiliams. Šis požeminis tunelis po geležinkeliu statomas maždaug už 150 metrų šiaurės vakarų kryptimi nuo esamos Amalių pervažos, ties Svirplių taku. Tunelis sujungs Chemijos ir R. Kalantos gatves.
Dar vienas požeminis tunelis automobiliams ir pėstiesiems bus įrengtas netoli Palemono geležinkelio stoties. Šis tunelis sujungs Palemono ir Marių gatves.
Dar vienas pėsčiųjų tunelis bus skirtas pėstiesiems, einantiems į Ugniakuro gatvę. Mieste iš viso bus įrengti trys tuneliai automobiliams ir keturios požeminės perėjos pėstiesiems bei dviratininkams.
Iš viso 9 kilometrų atkarpoje nuo Kauno iki Palemono geležinkelio stočių bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio: nutiesta 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruota 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio.
Šalia gyvenamųjų namų iškils apie 1,5 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių bus montuojami vibraciją bei triukšmą mažinantys slopintuvai.
Kauno ir Palemono geležinkelio stotys bus aptveriamos segmentine tvora, o visas ruožas bus aptvertas metalinio tinklo tvora. Joje bus įrengiami specialūs vienvėriai varteliai, atsidarantys tik nuo geležinkelio kelio pusės. Jie skirti pasišalinti gyvūnams iš aptvertos geležinkelio kelio teritorijos.
Atliekant „Rail Baltica“ darbus visi inžinieriniai miesto tinklai, kurie kerta arba eina palei europinę geležinkelio liniją, bus iškelti iš statybos zonos, pakeičiant juos naujais.
Visi šie darbai bus atlikti „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis, kurių bendra suma siekia 14,6 mln. eurų.
Taip pat bendrovė savo lėšomis atnaujins miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šilumos gamybos ir tiekimo, elektros, komunikacijų, gatvių apšvietimo ir troleibusų kontaktinius tinklus.
Pirmasis projekto etapas – baigtas
I-asis „Rail Baltica“ projekto etapas Lietuvoje, europinio geležinkelio statyba nuo Lenkijos/Lietuvos sienos iki Kauno, baigtas 2015-ųjų spalį. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto geležinkelio atkarpa, skirta keleiviams ir kroviniams vežti, kuria keleiviniai traukiniai gali važiuoti maksimaliu 120 km/val., o krovininiai – 80 km/val. greičiu.
Lietuvoje įgyvendintas pirmasis projekto etapas tapo impulsu atsirasti naujiems „Rail Baltica“ geležinkelio parametrams, kurie bus įgyvendinti antrajame projekto etape. Šio etapo metu bus įrengtas toks europinio standarto geležinkelis, kuriuo krovininiai traukiniai galės važiuoti maksimaliu 120 km/val., o keleiviniai – 249 km/val. greičiu, išskyrus miesto bei urbanizuotas vietoves, kuriose dėl techninių ar aplinkosauginių priežasčių negalima išvystyti maksimalaus greičio.
Bendras geležinkelio ilgis per tris Baltijos valstybes sieks 870 km, Lietuvoje geležinkelis drieksis 392 km. Investicijos į projektą viršys 5,7 mlrd. Eur.
Antrasis „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapas Lietuvoje suskirstytas į 4 ruožus: Kaunas-Lietuvos/Latvijos valstybių siena, Kaunas-Vilnius, Kauno geležinkelio mazgas, Kaunas-Lietuvos/Lenkijos valstybių siena.
Ruože nuo iki sienos su Latvija bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija. 2019 m. balandžio 3 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgaliota dukterinė bendrovė „RBRail“ pasirašė projektavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus suprojektuotas geležinkelis nuo Kauno iki Ramygalos. Sutartį dėl atkarpos nuo Ramygalos iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos „RBRail“ planuoja pasirašyti artimiausiu metu.Projektavimo darbus planuojama baigti iki 2021 m. pabaigos.
Konkursus rangos darbams „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja skelbti 2021 m. pradžioje.
Rangą numatoma užbaigti 2025 m., 2026 m. bus skirti geležinkelio testavimui.
Ruože nuo Kauno iki Vilniaus bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija. 2019 m. balandžio 1 dieną paskelbtas konkursas parengti specialųjį planą, kuriuo bus nustatyta geležinkelio linija. 2021 m. bus parengtas specialusis planas, pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Šio ruožo linijos projektavimą ir rangą numatyta įgyvendinti iki 2025 m. pabaigos.
Nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija ir rekonstruojama esama geležinkelio linija. Atlikus esamo geležinkelio greitinimo studiją bus rengiamas specialusis planas, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, projektavimas ir ranga. Darbus numatoma atlikti iki 2025 m. pabaigos.
Kelionių traukiniu trukmė baigus projektą
– Kaunas-Ryga – 1 val. 35 min.,
– Kaunas-Talinas – 3 val. 29 min.,
– Kaunas-Varšuva – 2 val. 20 min.,
– Kaunas-Panevėžys – 0 val. 38 min.
– Vilnius- Kaunas – 0 val. 36 min.,
– Vilnius-Talinas – 4 val. 05 min.,
– Vilnius-Ryga – 2 val. 01 min.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
