I-ajame Prezidento rinkimų ture aktyviausiai Lietuvoje balsavę kauniečiai, pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, didžiausią palaikymą skyrė Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio akivaizdžios paramos sulaukusiam Sauliui Skverneliui kauniečiai itin stipraus palaikymo neišreiškė.
REALIU LAIKU ATNAUJINAMI RINKIMŲ REZULTATAI>>>
VRK duomenimis, Kauno mieste daugiausiai palaikymo sulaukė Ingrida Šimonytė – ją, suskaičiavus pirmųjų Kauno apylinkių balsus, palaikė net 37 proc. Kauno gyventojų. Antroje vietoje pagal kauniečių balsus – Gitanas Nausėda (32 proc.), už antro turo rinkimų borto likęs Saulius Skvernelis – trečias (16 proc.).
Kauno rajone pagal pirminius rezultatus pirmauja Gitanas Nausėda, už kurį balsavo 33 proc. Kauno rajono gyventojų. Toliau rikiuojasi Ingrida Šimonytė (32 proc.) ir Saulius Skvernelis (18 proc.).
S.Skvernelis pripažino savo pralaimėjimą
Kauno meras V. Matijošaitis rinkimų agitacijos laikotarpiu skelbė S. Skverneliui teiksiantis visokeriopą paramą: „Aš jį tikrai paremsiu, padėsiu žodžiu, kalba, judesiu – bet kuo, kad taptų prezidentu“, – teigė V. Matijošaitis, tačiau Kauno mero parama S. Skverneliui kauniečiams didelio įspūdžio nepadarė ir papildomo palaikymo balsų pelnyti nepadėjo.
Kol nebuvo suskaičiuotos didžiosios rinkimų apylinkės esančios didžiuosiuose Lietuvos miestuose, pirma ir antra Prezidento I-ojo rinkimų turo vieta dalinosi G. Nausėda ir S. Skvernelis, tačiau suskaičiavus didžiųjų Kauno, Vilniaus, Klaipėdos apylinkių balsus, į antrąją poziciją įsiveržė I. Šimonytė, S. Skvernelį palikdama už II-ojo rinkimų turo borto. S.Skvernelis rinkimų naktį paskelbė, kad nepatekęs į antrą rinkimų turą, jis vykdys pažadą ir atsistatydins iš premjero posto.
Premjeras Saulius Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.
S. Skvernelis sako liksiantis aktyviu Seimo nariu „valstiečių“ frakcijoje, taip pat dar kartą patvirtino, kad atsistatydins iš premjero posto liepos 12-ąją.
„Lietuva be Vyriausybės nebus, bus šalies vadovas: vienas iš jų žada sukurti gerovės valstybę, kitas – susodinti ir tartis. Tai bus gera galimybė pademonstruoti lyderystę, suburti daugumą ir įgyvendinti tuos pažadus, kurie buvo žadėti žmonėms“, – apie savo oponentus, greičiausiai pateksiančius į antrą turą, kalbėjo jis.
Suskaičiavus duomenis 1523 apylinkėse iš 1972 prezidento rinkimuose pirmauja Gitanas Nausėda, antra – Ingrida Šimonytė.
Kalbėdamas apie po dviejų savaičių vyksiančius Europos Parlamento ir kitąmet – Seimo rinkimus, jis teigia, kad „valstiečiams“ „signalas yra labai aiškiai pasiųstas ir nereaguoti į jį, apsimesti, kad jo nėra, būtų politiškai nepriimtina“.
Galimas pralaimėjimo priežastis jis sako paliekantis vertinti politologams.
„Galbūt ir ta priežastis yra, kad mokesčių mažinimas, galimybė uždirbantiems žmonėms turėti daugiau vaiko, šeimos politikos skatinimas nėra priimtinas“, – svarstė jis.
S. Skvernelis teigė, kad „būtų gera galimybė grįžti“ prie idėjos organizuoti Seimo rinkimus pavasarį, kad naujoji Vyriausybė galėtų pati formuoti biudžetą, o ne paveldėti projektą iš buvusios valdžios.
Prieš vidurnaktį S. Skvernelio rinkimų štabe apsilankiusi I. Šimonytės štabo atstovė Monika Navickienė perdavė gėles ir sveikinimus Vytautui Bakui, strategavusiam S. Skvernelio kampaniją. V. Bakas linkėjo „sutelkti visuomenę ir atsiriboti nuo interesų“, kurie galėtų „sukelti regimybę, kad interesų grupės gali būti Prezidentūroje“.
Žurnalistams jis pabrėžė, kad S. Skvernelis, nepaisant pralaimėjimo, „iš šios kampanijos išėjo sustiprėjęs, padaręs dar vieną žingsnį į priekį“.
I. Šimonytė pateko į antrą rinkimų turą
Tuo tarpu kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė skelbia patekusi į rinkimų II-ąjį turą.
„Ta teorija, kurią prieš keletą mėnesių kažkas išmetė kaip planą chuliganą, kad gali būti antrame ture du dešiniųjų kandidatai ir daug kas tada juokėsi, tai panašu, kad juoktis nereikėjo – tai gali būti tikėtinas antrojo turo scenarijus“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Tai ačiū labai visiems už balsus ir panašu, kad laukia dar dvi savaitės rimto darbo“, – pridūrė ji.
Referendume dėl Seimo narių mažinimo 69,4 proc. Kauno gyventojų balsavo „už“, 30,6 proc. – „prieš“. Tuo tarpu, Kauno rajone net 78 proc. gyventojų pasisakė „už“ ir tik 22 proc. balsavo „prieš“. Dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimui pritarė 73,7 proc. Kauno miesto gyventojų, nepritarė – 26,3 proc. Kauno rajone 73,6 proc. basavo „už“ dvigubą pilietybę, „prieš“ – 26,4 proc. Tačiau nei vienas referendumas dėl per mažo rinkėjų aktyvumo, pirminiais duomenimis, neįvyko.
