Valdančioji „valstiečių“ frakcija antradienį pritarė lyderio Ramūno Karbauskio planui trauktis iš valdžios, jeigu partijos kandidatas pralaimės prezidento rinkimus, o partija – Europos Parlamento. R. Karbauskio teigimu, balsuojant dėl to dauguma buvo už, susilaikė tik du frakcijos nariai, keli nedalyvavo balsuojant.
„Nelaimėjimas yra pralaimėjimas“
„Jeigu visuomenė šituose rinkimuose neparodys pasitikėjimo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, balsuodami dėl mūsų kandidatų prezidento rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose, mes neįsivaizduojame, kaip galime likti toliau valdančioje daugumoje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.
Anot jo, prezidento rinkimų atveju pralaimėjimą reikštų „valstiečių“ kandidato premjero Sauliaus Skvernelio nepatekimas į antrąjį rinkimų turą. „Kalbant apie Europos Parlamento rinkimus, čia yra balsų skaičiai ir procentai, dabar nesiimsiu to komentuoti“, – pridūrė R. Karbauskis.
Prašomas sukonkrentinti poziciją, „valstiečių“ vadovas teigė: „Nelaimėjimas tai yra pralaimėjimas“. „Mes prašome visuomenės parodyti, ar pasitikima tuo, ką mes darėme tuos dvejus su pusę metų, ar visuomenė mano, kad grįžimas į valdžią konservatorių ir Palucko socialdemokratų, yra tai, ko visuomenė nori“, – sakė jis.
R. Karbauskis teigė, kad pats sugalvojo planą dėl traukimosi iš daugumos ir pripažino, kad jis pirmiausia skirtas mobilizuoti savo rinkėjus, mat apklausos rodo, kad ketvirtadalis „valstiečių“ rinkėjų nesirengia balsuoti už partijos kandidatus.
„Mes sakome, kad reikia mobilizuotis ir balsuoti už tą partiją, kurią jūs remiate, jeigu norite tų darbų tęstinumo“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų pirmininkas.
„Pasitraukimas – lengviausias kelias“
Viena iš per frakcijos posėdį vykusį balsavimą susilaikiusių „valstiečių“ Virginija Vingrienė žurnalistams teigė, kad taip pasielgė, nes jai nėra aišku, kas vadinama pralaimėjimu.
„Manau, kad tauta mums suteikė mandatą visai kadencijai ir mes turime eiti iki galo. Pasitraukimas yra nuėjimas lengviausiu keliu nuleidžiant rankas. Manau, kad neturėtume nuleisti rankų, nesvarbu, kokie rezultatai būtų“, – teigė ji.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo ruožtu teigė nebijąs dėl savo posto, nes jį rinko Seimas, o frakcija tik nominavo. „Mes esame įsipareigoję rinkėjams įvykdyti savo programą“, – pridūrė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius žurnalistams sakė žinojęs apie R. Karbauskio planą. Jis pabrėžė, kad bet kokiu atveju po rinkimų reikės tarybos valios priimti kokį nors sprendimą.
Nors neprieštaravo traukimuisi iš valdžios, ministras, skirtingai nei R. Karbauskis, nematė tragedijos, jeigu prezidentas nebūtų Seimo daugumos atstovas.
„Pažiūrėjus nepriklausomos Lietuvos istoriją, nebuvo daug valdančiųjų daugumų, kurios dirbo su jų prezidentu, tai nebūtų kokia nors išimtis iš taisyklės, bet mes sulaukime rezultatų“, – sakė jis, paklaustas, ar galėtų dirbti ministru, jeigu prezidentu būtų išrinktas opozicinių konservatorių iškeltas kandidatas.
Kitas „valstiečių“ vicepirmininkas Tomas Tomilinas pritarė lyderio planui. „Mano pozicija – mes valdžios nesilaikome, žmonės sprendžia, ar mūsų politika yra sėkminga, ar reikia ją tęsti, žmonės turi sėkmingai pasirinkti, ar turi būti grąžinta iš esmės korumpuota valdžia, ar ne“, – kalbėjo jis.
Su partneriais nederino
„Valstiečių“ koalicijos partnerių socialdarbiečių vadovas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad „valstiečiai“ savo veiksmų su jais nederina. „Ne, su mumis derinta nebuvo, jie čia savo vykdo reklaminę rinkimų kampaniją“, – antradienį Seime jis sakė žurnalistams.
G. Kirkilas neatmetė, kad „valstiečiai“ iš tiesų gali pasitraukti, tačiau tvirtino, kad jeigu būtų kuriama nauja valdančioji dauguma, be socialdarbiečių ji neapsieitų. „Nė viena dauguma be mūsų negali išsiversti“, – sakė jis.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją yra pasirašiusios LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija, jos dar turi bendradarbiavimo susitarimą su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime. Tai sudaro 69 balsus Seime iš 141.
Per balsavimus dažnai valdantieji sulaukia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių palaikymo. Pridėjus šiuos balsus, susidaro 77 mandatai.
