Iš Vilniaus į Taliną bus galima nuvykti per kiek daugiau nei tris su puse valandos, o kelionė iš sostinės į Rygą netruks nė dviejų – tokios kelionės traukiniais, vėliausiai nuo 2026-ųjų, laukia trijų Baltijos valstybių gyventojų, įgyvendinus šimtmečio projektu vadinamą „Rail Baltica“.
Apie tai, kaip projektas palies kiekvieną iš mūsų DELFI kalbėjosi su už projekto įgyvendinimą atsakingos įmonės „RB Rail AS“ sistemų ir eksploatacijos departamento vadovu Jeanu-Marcu Bedmaru.
Bėgiai vieni – traukinių daug
„Rail Baltica“ projekte numatyta viena bėgių linijos pora, kuri kirs Baltijos valstybių ir kaimyninių šalių sienas, tik susitikus apie projektą pasakojo J. M. Bedmaras ir sakė, kad bendrai bėgiais naudosis net keturi traukinių tipai: greitieji, regioniniai, naktiniai ir krovininiai traukiniai.
„Maršrutai bus organizuojami, kad jie vieni kitiems netrukdytų ir vyktų reguliariai“, – pabrėžė jis ir sakė, kad „Rail Baltica“ naudą pajus tiek Baltijos šalių gyventojai, tiek turistai bei verslininkai.
„Žmonės turės galimybę laisvai keliauti po Baltijos šalis bei toliau, Lenkiją, ir daug lengviau tęsti kelionę po Vakarų Europą“, – sakė J. M. Bedmaras. Greitieji traukiniai, anot jo, bus patogūs ir komfortiški, važiuos dažnai, o dėl to, laikui bėgant, Baltijos šalys taps dar patrauklesnės.
Kalbant apie regioninius traukinius, jų maksimalus greitis galės būti 200 km/val., o sustojimo stotelės bus išdėstytos kas 10–20 km skirtinguose miestuose, savivaldybėse.
Specialistas prasitarė, kad regioniniai traukiniai Lietuvoje turės 9 maršrutus, tačiau kokie jie tiksliai bus, priklausys nuo kiekvienos šalies vietos valdžios užmojų.
„Regioninio tipo traukiniai, kalbant apie visas Baltijos valstybes atskirai, jungs ir dvi valstybes, pavyzdžiui, Lietuvą – Latviją, Latviją – Estiją. Jais bus galima keliauti iki pagrindinių stočių, o tada jose persėsti į greituosius traukinius.
Taip bet kuris mažesnis miestelis turės galimybę būti pasiektas per daug mažesnį laiką, nei dabar“, – pasakojo J. M. Bedmaras. Numatoma, kad regioniniai traukiniai vyks kas dvi valandas.
Kalbant apie krovininius traukinius, per valandą bėgiais tokių pravažiuos po du viena kryptimi.
„Jei kompanijai reikia, galima išsiųsti siuntą, priimti krovinius. Taip pat prieš kelias dienas gali užsisakyti vietą savo kroviniui. Jie važiuos 120 km/val. greičiu“, – sakė specialistas.
Atskleidė maršrutus
Kaip pasakojo J. M. Bedmaras, „Rail Baltica“ turės greitojo keleivinio traukinio maršrutą Talinas – Varšuva, kuris pakeliui stos Parnu (Estija), Rygos centre, Rygos oro uoste, Panevėžyje, Vilniuje, Kaune ir, galutinėje stotelėje, Varšuvoje.
Planuojama, kad iš pradžių greitasis keleivinis traukinys vyks keturis kartus per dieną.
Dar vienas greitasis keleivinis maršrutas numatomas iš Vilnius į Varšuva. Šiuo maršrutu traukinys per dieną važiuos šešis kartus, o reisai vyks kas keturias valandas.
„Laikai persipins taip, kad, bendrai kalbant, kas dvi valandas iš sostinės bus galima išvykti į Varšuvą arba Taliną“ – sakė J. M. Bedmaras.
Lietuvių lauks ir tokie greitieji maršrutai, kurie leis per trumpą laiką iš Vilniaus nuvykti į Taliną arba iš Vilniaus į Kauną.
Nors maksimalus įmanomas bėgių greitis bus 249 km/val., tačiau traukiniai riedės kiek lėčiau – 234 km/val., o vienu metu traukinyje gales keliauti apie 400 keleivių. Piko metu jie galės būti plečiami iki 800 keleivių.
„Planuose, kad po 10–15 metų, ypač Lietuvoje, kai intensyvės keleivių srautai, visi traukiniai bus prailginti ir nuolat talpins po 800 žmonių“, – pasakojo specialistas.
Paviešino kelionių laikus
„Didžioji dalis maršrutų, numatoma, truks dvigubai trumpiau, nei važiuotum automobiliu“, – paklaustas apie numatomus kelionės laikus sakė J. M. Bedmaras.
Štai iš Vilniaus į Taliną bus galima nuvykti per 3 val. 38 min., į Parnu – 2 val. 56 min., į Rygą – per 1 val. 54 min., į Rygos oro uostą – per 1 val. 44 min, Panevėžį – 57 min., Kauną – 38 min.
Iš Kauno į Taliną kelionė truks 3 val. 18 min., į Parnu – 2 val. 36 min., į Rygą – 1 val. 34 min., į Rygos oro uostą – 1 val. 24 min., į Panevėžį – 37 min.
Tiesa, J. M. Bedmaras įspėjo, kad kelionės laikai, susiję su Varšuva, dar gali keistis.
„Vis dar priiminėjami sprendimai“, – patikslino jis ir pridūrė, kad kalbant apie keliones į Varšuvą, traukiniai lėktuvams sudarys didžiulę konkurenciją, nes žmonėms nebereikės atlikti oro uostų procedūrų, bus juntamas didesnis komfortas.
Kainuos daugiau nei kelionės autobusu
Nepaisant to, kad traukiniai, daugiausia, važiuos dienos metu, „Rail Baltica“ bėgiais riedės ir naktiniai keleiviniai traukiniai.
„Naktiniai traukiniai važiuos Talinas – Vilnius, o Vilniuje bus galima persėsti ir važiuoti į Kauną, taip pat į Varšuvą, o nuo Varšuvos – į Berlyną ar Vieną. Tikslius jų išvykimo laikus planuojama paskelbti kiek vėliau.
Paklaustas, ar keleiviniai traukiniai bus suskirstyti į klases, J. M. Bedmaras tikino, kad galutinį sprendimą priims aptarnaujantys operatoriai, tačiau, panašu, kad klasės traukiniuose turėtų būti.
Nors galutinės kelionių kainos dar nėra žinomos, aišku tai, jog kelionės „Rail Baltica“ ruožu kainuos beveik dvigubai daugiau, nei būtų keliaujama autobusu, tačiau vis tiek išliks du ar tris kartus mažesnės nei skrendant lėktuvu.
„Kainos bus prieinamos įvairių klasių klientams, jas taip pat nustatys operatoriai“, – patikslino specialistas.
Numatoma, kad dalis trasos, dar nebaigus viso projekto bus paleista kaip bandomoji, tik kol kas dar nežinoma, kuri atkarpa tai galėtų būti.
„Šiandien tai negali būti suplanuota“, – sakė sistemų ir eksploatacijos departamento vadovas.
Visą projektą planuojama užbaigti 2026-aisiais.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
