Kovo viduryje Kauno miestas pristatė save viso pasaulio investuotojams vienoje svarbiausių ir didžiausių nekilnojamojo turto ir investicijų parodų – „MIPIM 2019“, kuri jau trisdešimtą kartą organizuojama Prancūzijoje, Kanuose, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.
Šiemet parodoje apsilankė beveik 27 tūkstančiai lankytojų iš daugiau kaip 100 šalių, 40 tūkst. kv. m. ploto parodoje dalyvavo 3,1 tūkst. įmonių. Kauno investicinius projektus parodoje pristatė tarptautinės rinkodaros, turizmo ir investicijų agentūra VšĮ „Kaunas IN“.
Parodos metu „Kaunas IN“ atstovai surengė daugiau nei dvi dešimtis tikslinių susitikimų su potencialiais tarptautiniais vystytojais, objektų operatoriais, rangovais, investuotojais, investicijų tarpininkais, architektais ir kitais specialistais, dirbančiais nekilnojamojo turto versle.
Renginių ir konferencijų metu taipogi buvo užmegzta daugiau nei pusšimtis kontaktų, turinčių didelį potencialą ir impulsą peraugti į bendras veiklas ateityje: dalis užsienio nekilnojamojo turto sektoriaus investuotojų išreiškė susidomėjimą konkrečiais Kauno objektais, kiti – išreiškė norą daugiau sužinoti apie NT sektoriaus potencialą ir investicinę aplinką mieste. Būtent su šiais potencialiais partneriais sulig parodos pabaiga darbas nenutruks: pagal tikslines užklausas rengiami informacijos paketai, bus derinami ir organizuojami atvykstamieji vizitai.
Pagrindinis dėmesys šiųmetėje parodoje pristatant Kauną buvo skirtas keturiems didiesiems, viešiesiems miesto projektams: Mokslo salai, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos projektui, Aleksoto inovacijų parkui ir M. K. Čiurlionio koncertų rūmams.
Įvertinus pastaraisiais metais pastebimą stabilų turistų bei nakvynių skaičiaus augimą, būsimus naujus turistinius traukos objektus ir ypač – Kauno tapimą Europos kultūros sostine 2022-aisiais, parodoje aktyviai diskutuota ir apie didelį viešbučių poreikį Kaune.
Kaip pastebi VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Tadas Stankevičius, nemažai dėmesio ir klausimų susilaukė architektūriniai būsimųjų Čiurlionio koncertų centro bei Mokslo salos sprendimai. Susitikimuose bene labiausiai buvo domėtasi Aleksoto inovacijų parku. Potencialius investuotojus ar vystytojus čia daugiausiai domino: sklypo dydis, vystymo ir plėtros galimybės, ypatingai strategiška, patogi ir artima miesto centrui vieta bei praktinis inovacijų parko įgalinimas, atliekamos funkcijos, įdiegti technologiniai sprendimai.
„Ši paroda buvo puiki platforma megzti kontaktus tarp privataus ir viešojo sektoriaus įmonės ir įstaigas atstovaujančių aukščiausio lygio vadovų iš skirtingų pasaulio šalių: sėkmingas miesto vystymasis tiesiogiai priklauso nuo sklandaus šių dviejų sektorių bendradarbiavimo, o tokių parodų metu ne tik galime aptarti esminius dalykinius klausimus, bet ir įsivertinti vykdomų projektų patrauklumą ir efektyvumą kitų šalių kontekste,“ – pasakoja T. Stankevičius.
Bene daugiausiai bendrų investicinės aplinkos ir nekilnojamojo turto sektoriaus srityse sankirtos taškų Kauno atstovai surado ir patirtimis dalijosi su gretimame stende įsikūrusiais latviais. Nemaža dalimi dėl abu miestus – Rygą ir Kauną – greitu metu sujungsiančio „Rail Baltica“ geležinkelio bei dėl panašių socioekonominių tendencijų ir viešojo valdymo praktikų.
Nekilnojamojo turto sektoriaus ekspertai pastebi, kad ateityje Kaunas gyvens iš „Via Baltica“ sausumos kelio jungties tarp centrinės ir šiaurės Europos šalių; prie miesto stiprybių neabejotinai prisideda nutiesta „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė ir didžiausia jaunų talentų kalvė – universitetai ir aukštosios mokyklos. Analitiko vertinimu, Kaune sukurtos visos reikiamos prielaidos pramonės / logistikos / high tech pramonės plėtrai – nuo Kauno laisvosios ekonominės zonos, Kauno aukštųjų technologijų slėnio, iki biurų rinkos plėtros proveržio, miesto investicijų į infrastruktūrą ir Kauno savivaldos požiūrio į investuotoją.
