„Pasiklausę sėdinčių prie vairo, galime pamanyti, kad kelyje susirinko visas paukštynas“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Žmonės keliuose, atrodo, išprotėjo, ir nebepaiso raudono šviesoforo signalo, ištisinės linijos ar greičio ribojimų. Automobilis kai kuriems vairuotojams tapo įsiūčio ir galios demonstravimo priemone, o tai tik didina chaosą keliuose.
Instruktorius pasakojo, kad kalbėti apie konkrečius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, visada yra sunku, nes vieniems baisesnis yra greičio viršijimas, kitiems raudono šviesoforo signalo nepaisymas, tačiau nūdienos problema yra ne tik KET nesilaikymas, bet visiškas vairuotojų neatsakingumas.
Tarpusavio pagarba ir atsargumas
A. Pakėno teigimu, KET punktą, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, vairuotojai pamiršta dažniausiai, o ypač pirmąją dalį – tarpusavio pagarbą. Visas eismas paremtas pagarba ir atsargumu, tačiau pagarbos mažoka.
„Kelyje vyrauja egoizmas – svarbiausias kelyje esu „aš“: vieni sau leidžia viršyti greitį, kiti staigiai manevruoti, užlįsti. Kiekvienas pagal savo suvokimo lygį. Juk pas mus keliuose visi paukščiukai būna išvardinti: eismą trukdo vištos ir žąsinai, o lekia ereliai ir gaidžiai. Visiškas paukštynas gatvėse“, – ironizavo instruktorius.
Saugaus eismo žinovo teigimu, žmonės taip pat visiškai yra praradę budrumą. Dabar dažnas vairuotojas neįsivaizduoja savo kelionės be mobiliojo telefono. Vieni keliaudami į darbą žiūri žinias, kiti filmukus, dar kiti naršo. A. Pakėnas teigė, jog dėl to nereikia stebėtis, kai vienu metu susiduria penki automobiliai – toks ir turi būti rezultatas. Žmonės lyg ir nori atsargumo, tačiau patys juo nesirūpina.
„Žmonės sėdėdami prie vairo kalba telefonu, valgo, moterys darosi makiažą. Trumpai pasakius, jie daro viską, tik nevairuoja. Tai yra šių dienų bėda, o telefonai yra priežastis, kodėl to dėmesio išlaikyti nepavyksta. Ne veltui yra sakoma „vairuodamas vairuok“, – šis pasakymas yra labai tikslus. Man ne kartą yra tekę važinėti su psichologais ir psichiatrais, kurie šalia sėdėdami vertino vairuotojų veiksmus, analizavo, kaip žmonės elgiasi dalyvaudami viešajame eisme. Liūdniausia, kad tie specialistai pamatę situaciją pradėjo juokauti, kad automobiliuose važiuoja jų pacientai. Žinoma, tai tikriausiai paskatino žmonių gyvenimo ritmas, tačiau yra baisu, kai žmonės pradeda elgtis neadekvačiai“, – aiškino vairavimo mokytojas.
Nesilaikantys saugaus atstumo
A. Pakėnas teigė, kad tikrai blogai yra nesilaikyti saugaus atstumo, tačiau didelė problema yra ir tada, kai vienas vairuotojas to atstumo laikosi, o kitas, pastebėjęs tarpą tarp automobilių, būtinai ten įlįs.
„Jei žmonės laikosi saugaus atstumo, tai būtinai atsiranda „gudrutis“, kuris įlenda į tą tarpą. Nes pamačius tą tuščią tarpą, žmonėms lyg paranoja prasideda, kad tą tarpą reikia užkišti ir reikia važiuoti kuo arčiau. O tai yra absoliutus nesuvokimas kas vyksta“, – aiškino instruktorius.
Vairavimo mokytojas pastebėjo, kad persirikiuoja vairuotojai taip pat dvejopai. Vieni į priešais esantį tarpą įvažiuoja pakankamai tvarkingai, palieka atstumą tarp automobilių ir iškart juda su visu srautu. Tačiau yra ir tokių, kurie tai daro labai agresyviai: „jie grūdasi prieš pat nosį, o tada dar ir „kala“ per stabdžius, nes išsigąsta, kad įvažiuos į priekyje esantį automobilį“. Toks manevras sudaro avarinę situaciją vairuotojui, kuris laikydamasis saugaus atstumo tą tarpą tarp automobilių paliko.
„Dar viena problema – nuolat tarp eismo juostų nardantys vairuotojai. Reikia suprasti, kad mes visi esame pakankamai pavargę, įsitempę ir lygiai taip pat savo kelionės tikslą norime pasiekti kuo greičiau, bet tai nereiškia, kad reikia prarasti sveiką protą. Žmonės pamiršta, kur jie yra ir dažnas save mieste įsivaizduoja, kaip lenktynių trasoje“, – kritikavo A. Pakėnas.
Anot jo, agresyvus vairavimas parodo visišką nesuvokimą, kad eismas yra socialinis reiškinys. Nes žmonės įprato savo įtampą ir agresiją išlieti gatvėje. Pasižiūrėkite į Skandinavijos šalis, ragino A. Pakėnas, ten žmonės taip pat patiria ir stresą, ir dienų būna išties blogų, bet sugeba važiuoti ramiai ir laikydamiesi KET.
Žmonės sako, kad jiems nepatinka, kai kiti nerodo posūkių, bet kitoje situacijoje ir patys jų nerodo, arba juos rodo labai vėlai. Anot instruktoriaus, vyrauja mitas, kad jei pradėsime posūkį rodyti anksčiau, tai suklaidinime kitus, tačiau patys norime, kad kiti vairuotojai apie savo manevrus mus įspėtų kaip įmanoma anksčiau.
Saugus greitis
Itin opi problema yra ir saugus greitis. Vairavimo mokytojas pasakojo, kad neretai vairuotojai ne tik nesilaiko leistino greičio, bet ir nesupranta, kas yra saugus greitis. Mat neretai vairuotojai mano, kad esant geroms sąlygoms, saugus greitis gali būti didesnis nei leistinas, tačiau A. Pakėnas prieštaravo teigdamas, kad jokiais atvejais saugus greitis negali būti didesnis nei leistinas, nebent tik mažesnis.
Instruktorius pastebėjo, kad vairuotojai viršijantys greitį nesusimąsto, kokią įtaką jie daro kitiems ir kad apskritai jie yra pavojingi.
Taisykles vertina pagal baudas
„Pažiūrėkite, kartais ir per žinias ar kitas laidas rodo, kaip žmonės teisinasi, kad jie nepadarė pažeidimo, nes važiavo degant geltonai. Jie net nesupranta, kad geltonas šviesoforo signalas ir yra draudžiamas“, – stebėjosi vairuotojais mokytojas.
Vis tik jis prisiminė, kad tokia tendencija yra likusi nuo ankstesnių laikų, kai buvo leidžiama važiuoti degant geltonam šviesoforo signalui, jei vairuotojas negalėdavo laiku sustoti arba būtų tekę staigiai stabdyti. Tačiau A. Pakėno teigimu, dabar žmonės ne tik atmetė antrą šios taisyklės dalį, bet ir įsigudrino, mat pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui dažnai vairuotojai ne pradeda stabdyti, kad galėtų ramiai sustoti, o nuspaudžia akceleratoriaus pedalą ir padidina greitį.
„Vėliau tokie, kurie pro sankryžą pralekia dideliu greičiu, pradeda aiškinti: „matai, aš greit važiavau, tai jau nebegalėjau sustoti“, tačiau kurių galų reikėjo greitėti“, – piktinosi A. Pakėnas.
Dažnai pamirštamomis taisyklėmis vairavimo mokytojas įvardijo ir dešinės rankos taisyklę bei faktą, kad lenkiant negalima viršyti greičio.
„Manęs kažkada paklausė, kiek galima viršyti greitį lenkiant, tai pasakiau, kad nė kiek, ir žmogus nusistebėjo. Apskritai žmonės taisykles pradeda vertinti pagal tai, kokia bauda numatyta už pažeidimą. Jei bauda nenumatyta, tai reiškia, kad galime tos taisyklės ir nesilaikyti“, – pabrėžė instruktorius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
