Dar tik prasidėjus šventiniam maratonui, Kauno miesto eglės papuošimai sulaukė nemenkos kritikos ekologijos atžvilgiu. Kol Kauno kultūros centras teigia, kad daugiau nei 2 mln. vienkartinių plastikinių šiaudelių buvo įsigyti ir panaudoti remiantis būtent žiedinės ekonomikos principais. Specialistai įžvelgia spragas ir dėsto ekologiją paneigiančius faktus.
Tikina, kad miestas sėkmingai įgyvendina žiedinę ekonomiką
Kauno kultūros centro Rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistės Tomos Mikalauskienės atsiųstame pranešime spaudai tikinama, kad praėjusių metų Kauno kalėdinei eglutei papuošti panaudotus 2,5 mln. vienkartinius plastikinius šiaudelius perdirbs ilgametė projekto partnerė UAB „Gerovė”.
Pranešime taip pat teigiama, kad panaudoti šiaudeliai bus tvarkomi „vadovaujantis naujausiais žiedinės ekonomikos principais, pagal kuriuos visa Europa žengia tik pirmuosius žingsnius, o naudojamam produktui bus suteikiamas ilgaamžiškumas, daugkartinis panaudojimas, tvarumas.”
„Eglutės puošimui pasirinktas produktas, šiaudeliai, yra puiki priemonė parodyti visuomenei, kaip atsakingai tvarkantis yra saugoma mūsų aplinka, t. y. kaip šiaudeliai gali puošti miestą, po švenčių būti surinkti ir perdirbti. Vėliau tapti kitais mums reikalingais produktais, kurie ir vėl bus sėkmingai perdirbti bei atgims iš naujo.
Tai vadinama žiedine arba uždaro ciklo ekonomika. Šiuo aspektu Kauno miesto savivaldybė yra viena iš pažangiausių, kuri tokiu būdu Kalėdinę puošmeną tvarko jau ne vienerius metus. Norėčiau pabrėžti, kad pats plastikas aplinkos neteršia – ją teršia žmogaus išmestas plastikas, kuris neatkeliauja į perdirbimą,“ – atsiųstame pranešime spaudai cituojama UAB „Gerovė“ direktorė komercijai Živilė Ramoškienė.
„Kol Europa tik kalba apie savo planus, panaudojant žiedinės ekonomikos principus, Kaunas juos jau taiko ir sėkmingai tvarkosi. Mūsų miestas taps pirmuoju miestu, kuris sėkmingai įgyvendina žiedinės ekonomikos principus ir savo pavyzdžiu kviečia prie jo jungtis visus Lietuvos gyventojus”, – rašoma pranešime.
Nesutinka, jog šiaudeliai neteršia gamtos
Susivienijimo „Žali.lt” veiklos koordinatorė Austė Juozapaitytė, komentuodama Kauno poziciją vienkartinių šiaudelių ir žiedinės ekonomikos klausimu, tikina, kad žiedinės ekonomikos principas visų pirma yra apie teisingą išteklių valdymą, tačiau Kauno kalėdinės eglės papuošimų kūrimo atveju jau pačioje ciklo pradžioje šis principas buvo pažeistas. Pašnekovė tikina, kad daugelį neigiamai nustebino Kauno miesto savivaldybės elementarus neatsakingumas prieš gyventojus ir miesto svečius.
„Kai šiuo metu pasaulis yra susidūręs su klimato kaitos iššūkiais bei didžiule atliekų problema, mes turime pakeisti savo įpročius ir rinktis tokias puošybos priemones, kurios reikalauja mažiausiai išteklių ir sukuria mažiausiai taršos, o Kauno miesto savivaldybė turėtų rodyti atsakingo vartojimo pavyzdį. Nesutinku, jog šiaudeliai neteršia aplinkos. Šiaudelių gamybai sunaudojama daug naftos, vandens, energijos išteklių”, – nurodo A. Juozapaitytė.
Taip eglę puošti reikėjo vėliau, o ne dabar
Pašnekovė tikina, kad tokia eglutės puošyba plastikiniais šiaudeliais galėjo būti vykdoma kaip socialinė akcija tik po poros metų, o ne dabar: „Iš parduotuvių nupirkus paskutiniuosius parduodamus šiaudelius prieš jų uždraudimą 2021 metais ir panaudojus juos žiedinės ekonomikos principais – tuomet tai galėtų būti vadinama socialine akcija.
Bet dabar tai buvo socialiai neatsakingas projektas, parodantis žmonėms – čia viskas tvarkoje, pirkime ir toliau, nes tai bus perdirbta. Jau nekalbant apie elementarią miesto taršą, nes šiaudeliai iš eglutės puošybos elementų byrėjo dar jai stovint.”
A. Juozapaitytė nurodė, kaip iš tiesų turėtų atrodyti žiedinės ekonomikos principus atitinkantis projektas: „Kai tokioms akcijoms bus surenkami paskutiniai parduodami plastikiniai gaminiai, jie bus vežami elektromobiliais ir perdirbami elektra varomais mechanizmais, tuomet bus galima sakyti, jog šis projektas atitinka žiedinės ekonomikos principus.”
Kauno sprendimas kenkia klimatui
VšĮ „Žiedinė ekonomika” vadovas Domantas Tracevičius teigia, kad Kaunas praėjusiais metais pasirinko ne žiedinės ekonomikos viziją, o klimatui netvarius sprendimus.
„Gaminti vien tam, kad po to būtų perdirbama reiškia, kad padaroma žala gamtai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Beje, patys plastikiniai šiaudeliai yra vartotojiškumo ir šiukšlinimo simbolis. Pažangios savivaldybės juos jau draudžia – Sietlas, kuris yra antras pagal dydį technologijų ir inovacijų variklis JAV, bei Vankuveris, kuris dažnai renkamas kaip geriausia vieta gyventi pasaulyje.
Taip pat Kalifornijos valstijoje nebegalima duoti plastikinių šiaudelių, nebent jų yra prašoma. O ir pačioje ES vienkartinių plastikinių šiaudelių neturėtų likti nuo 2021-ųjų metų”, – teigė D. Tracevičius.
Jeigu Kauno miesto savivaldybė žiūrėtų atsakingai į gamtą ir norėtų elgtis tvariai, anot D. Tracevičiaus, tuomet ji galėjo pasistengti surinkti jau panaudotus šiaudelius ir iš jų pagaminti eglutės papuošimus, o jau tuomet perdirbti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
