Rugsėjį valstybinėms ir savivaldybių mokykloms visoje šalyje perėjus prie etatinio darbo apmokėjimo, pedagogų atlyginimai tapo vienu karščiausių diskusijų objektų. Kaunas pripažįsta: vienoms mokykloms perėjimas prie naujos sistemos yra lengvesnis, o kitos susiduria su sunkumais.
Statistiniai duomenys rodo, kad mokytojų algos turėtų didėti, tačiau realybėje piniginių papilnėjimą kol kas jaučia dar ne visi. Tenka pripažinti, kad neretu atveju tai priklauso nuo mokyklų vadovų vadybinių gebėjimų, o sykiu nemažai atsakomybės tenka ir šalies savivaldybių administracijoms.
„Apie mokyklų finansavimo pokyčius dažnai kalbama vadovaujantis nuogirdomis, o ne konkrečiais faktais. Galime atvirai pripažinti, jog miestui tai yra didžiulis iššūkis, bet <…> mes renkamės analizuoti situaciją, daryti sprendimus ir veikti. Čia susiduriame su tam tikrais iššūkiais, bet palaikome betarpišką dialogą su Švietimo ir mokslo ministerija, kurios atstovai esamą situaciją gerai žino ir yra pasirengę ją objektyviai vertinti“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.
Skirta daugiau lėšų
Prieš kelias savaites ministerija padidino Kaunui 2018-iesiems skirtas lėšas. Metų pradžioje Kauno miesto mokykloms buvo numatyta 61,8 mln. eurų, o perskaičiavus pagal naująją metodiką, dar papildomai pridėta daugiau kaip 1,8 mln. eurų. Planuojama, kad 2019 metais bendra iš valstybės skiriama suma Kaune veikiančių mokyklų finansavimui bus apie 64 mln. eurų. Tikėtina, kad atsižvelgiant į šiandienines tendencijas ji gali dar šiek tiek ūgtelėti.
Po to, kai šių metų liepą buvo patvirtintas įstatymas, numatantis vietoje valandinio įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, vos du vasaros mėnesiai iki mokslo metų pradžios pareikalavo nemažai pastangų iš mokyklų vadovų, kad reforma būtų įgyvendinta. Savivaldybės atstovai pripažįsta, jog ne viskas ėjosi sklandžiai, tačiau šiai dienai didesnė dalis problemų išspręsta, tad daugumai miesto pedagogų atlyginimai daugiau ar mažiau pakilo.
„Visos šios permainos pareikalavo naujo požiūrio ir gerų vadybinių kompetencijų tiek iš mokyklų vadovų, tiek ir iš savivaldybių administracijų. Greičiausiai su naujovėmis susidorojo tie, kas išdrįso atvirai ir aiškiai klausti, diskutuoti, kelti problemas, o tuo pačiu ir savarankiškai priimti sprendimus. Jau turime pirmuosius skaičius, kurie aiškiai parodo, kam ir kiek pakito darbo užmokestis. Tai irgi verčia daryti tam tikras išvadas“, – pabrėžė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
Ypač svarbu – bendradarbiauti
Jei anksčiau mokytojams būdavo apmokama tik už pamokas ir minimalų pasirengimą joms, tai naujuoju modeliu numatyta kompensuoti ir popamokinį pedagogų laiką, skirtą darbui su bendruomene – vaikais bei jų tėvais.
Be to, pagal senąją mokinio krepšelio metodiką visos mokyklai skirtos lėšos būdavo išdalijamos tiek mokytojų, tiek direktorių ir jų pavaduotojų ugdymui atlyginimams išmokėti, o taip pat pagalbos specialistams – psichologams, socialiniams darbuotojams, mokytojų padėjėjams. Dabar lėšos nukreiptos konkrečiai mokytojų darbo užmokesčiui ir negali būti leidžiamos niekam kitam. Esą tai turėtų užtikrinti teisingesnį pedagogų darbo apmokėjimą.
N. Putrienės teigimu, naujasis apmokėjimo modelis – tai stiprus vadybinis įrankis mokyklų direktoriams. Jie patys paskirsto darbo krūvius, taigi atitinkamai dėlioja ir atlyginimų mokėjimo tvarkas. Tam būtina efektyvi vadyba ir žmogiškųjų išteklių valdymas.
„Naujojo įstatymo įgyvendinimas negali būti tiesiog „nuleistas iš viršaus“. Turime atsakingai ir pagal savo kompetencijas dirbti kiekviename lygmenyje – tiek ministerijoje, savivaldybėje, tiek ir mokyklose.
Bendradarbiavimas čia tiesiog kritiškai svarbus. Kol kas Kaune veiksmas tikrai nestovi vietoje ir tikiu, kad šią misiją pavyks įgyvendinti gana sėkmingai bei rezultatyviai. Natūralu, kad kiekvienas pokytis nėra lengvas, iššaukia tam tikrų abejonių, neaiškumų, ypač, kai viskas vyksta taip greitai. Tačiau nuogąstavimai ar panika čia nepadės – turime dėti pastangas ir siekti tikslų nesižvalgydami į praeitį“, – pridūrė R. Šnapštienė.
Kiekviena įstaiga individuali
Kauno T. Ivanausko progimnazijos direktorius Sigitas Alubauskas teigia, kad jau rugsėjį mokytojai pajuto algų pakilimą, o paskutinius tris šių metų mėnesius didėjimas turėtų būti dar ženklesnis. Taigi čia pedagogų bendruomenė pokyčius sutinka pozityviai, o beveik pusšimtis mokytojų dirba daugiau kaip pilnu etatu.
Tuo metu Suzukio pradinės mokyklos vadovė Dėja Aukštkalnytė pastebi, kad lyginant su gegužės mėnesiu, šiai dienai atlyginimai padidėjo dar gana nežymiai: „Pradinės mokyklos pasižymi gausiu mokinių skaičiumi, tad paskirstyti likusį metų biudžetą mokytojų algoms, jų ne tik nemažinti, bet kiek įmanoma pakelti iš turimų rezervų bei suformuoti etatus vadovams nebuvo didelė problema.“
Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė pripažino, kad čia mokytojų atlyginimai beveik nesikeitė. Neseniai dirbantys, pradedantieji ir aukštesnės kvalifikacijos neturintys mokytojai pajuto nedidelį pakilimą apie 100-150 eurų neatskaičius mokesčių, tačiau mokytojams metodininkams ir ekspertams teko atskirai tartis dėl darbų apimties ir didinti krūvį, kad išlaikytų panašų darbo užmokesčio lygį kaip praėjusiais mokslo metais.
Problemos aiškios ir sprendžiamos
„Turime pripažinti, kad vienas iš šios reformos uždavinių buvo užtikrinti finansavimą nedidelėms, nutolusioms atokesnių vietovių mokykloms. Šiuo atveju ji pasiteisino, tačiau mūsų visas dėmesys sutelktas į Kauno mokyklas, siekiant išlaikyti optimalų jų tinklą. Todėl Kaune yra atvejų, kai mokyklos, dėl tam tikrų priežasčių nesugebančios pritraukti reikiamo vaikų skaičiaus, šiuo metu gauna santykinai didesnį finansavimą, nei efektyviai dirbančios mokyklos. Tai – dar vienas iš iššūkių, su kuriais mes susiduriame. Šiuo klausimu dirbame kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, ieškodami palankių sprendimų, kad didžiosios mokyklos, kuriose neretai dirba ir aukščiausią kvalifikaciją įgiję pedagogai, neliktų nuskriaustos“, – užtikrino N. Putrienė.
Kitas iššūkis Kaune – mokyklų, taikančių savitos pedagogikos programas, finansavimas. Planuojant naująją finansavimo sistemą šių mokyklų išskirtinumas nebuvo įvertintas, nepaskaičiuota, kad jose vyksta papildomos pamokos, už kurias taip pat reikia mokėti darbo užmokestį pedagogams. Visgi sprendimas tinkamai atlyginti jų darbuotojams už darbą yra –trūkstamas finansavimas mokykloms bus užtikrinamas iš lėšų, kurias Švietimo ir mokslo ministerija skiria tiesiogiai savivaldybei.
N. Putrienė patikino, kad nuošalyje nelieka ir specialiųjų mokyklų darbuotojai, ugdantys vaikus su specialiaisiais poreikiais: „Jau esame kalbėję su Švietimo ir mokslo ministerija, pateikėme jiems labai konkrečius argumentus, kodėl naujasis finansavimo modelis netinka specialiosioms mokykloms. Ministerija mus išgirdo, žinome, kad bus atsižvelgiama į mūsų pastebėjimus. Tuo tarpu šiuo metu tinkamą šių mokyklų veiklą užtikrinsime iš lėšų, skiriamų savivaldybei.“
Tęsdami betarpišką bendradarbiavimą su Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno atstovai tikisi artimiausiu metu sudėti galutinius taškus, kad etatinio darbo užmokesčio naudą greičiau pajustų visi miesto mokytojai.
