Biuruose dirbantys darbuotojai nuolat skatinami atkreipti dėmesį į tai, kiek jie praleidžia laiko sėdėdami prie kompiuterio ir ar dėl netaisyklingos laikysenos nekelia pavojaus savo sveikatai. Tačiau darbo aplinkoje yra daugybė skirtingų veiksnių, galinčių turėti įtakos darbuotojo savijautai. Portalas DELFI kalbasi su Lietuvos ergonomikos asociacijos prezidentu Algirdu Kaminsku apie tai, į ką atkreipti dėmesį darbo vietoje, kad po ilgų metų biure išliktum sveikas.
Kad darbo sąlygos būtų saugios darbuotojui, visų pirma turi pasirūpinti darbdavys. Tam yra numatyti darbo saugos reikalavimai. Pavyzdžiui, kaip nurodo Darbo inspekcija, vienai darbo vietai biure turi būti skirta ne mažiau kaip 6 kv. m. Dirbant su kompiuteriu atstumas tarp kompiuterio ekrano ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis nei 2 metrai, o tarp šoninių paviršių – ne mažesnis nei 1,2 metro.
Svarbus ir stalo dydis. Ant jo turėtų būti pakankamai vietos išdėstyti klaviatūrą, pelę. Darbo inspekcija taip pat rekomenduoja, kad stalai būtų reguliuojamo dydžio, nes jo aukštis turėtų turėti galimybę pritaikyti jį prie skirtingo ūgio darbuotojų.
Pagal reikalavimus stalo aukštis turėtų atitikti kėdės aukštį. Svarbu, kad darbuotojui dirbant nereiktų nei pasilenkti, nei kelti rankų.
Daug dėmesio skiriama ir kėdei. Ji turi būti reguliuojama: aukštis, nugaros atrama, atramos pasvirimas, rankų atramos.
Dirbant su kompiuteriu rekomenduojama, kad atstumas tarp ekrano ir akių nebūtų mažesnis nei 40 cm. Dar geriau, jei atstumas yra 45-70 cm.
Norint išlaikyti sveikus riešo sąnarius su pele reikėtų dirbti taip, kad ranka būtų atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Be to, svarbus ir pats pelės dydis. Ji turėtų tilpti į darbuotojo delną taip, kad jam būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus.
Reikėtų nepamiršti stebėti ir laiką, kurį praleidžiate prie kompiuterio. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio nereikėtų ilgiau nei valandą. Po valandos reikėtų pertraukos.
Įspėja su aukštakulniais batais dirbančias moteris
Lietuvos ergonomikos asociacijos prezidentas A. Kaminskas pabrėžė, kad pradedant dirbti naujoje darbo vietoje reikia atkreipti dėmesį į daug dalykų: kokiame aukštyje teks sėdėti, kaip išdėstyta ant stalo klaviatūra, pelė, ar pelė patogi. Nuolat dirbant darbą sėdint, tačiau netaisyklingai, greitai poveikis gali ir nepasijusti, tačiau po poros dešimtmečių gali laukti didelės apatinės nugaros dalies problemos.
„Svarbu ir tai, kaip laikysi darbo metu alkūnę dirbant su pele, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurių riebalinis sluoksnis mažesnis, tinkama pozicija alkūnei ir kartu riešui yra labai svarbu“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak specialisto, taip pat darbo vietoje reikėtų pagalvoti apie atramėlę kojoms, ypač moterims, avinčioms darbe aukštakulnius batus.
„Geriausia turėti atramėlę kojoms. Jos leidžia pėdos čiurnai būti natūralioje būsenoje. Ilgą laiką dirbant darbe su aukštakulniais batais ir nekreipiant dėmesio į pėdos padėti, gali prasidėti skausmai“, – įspėjo specialistas.
Pasak A. Kaminsko, sėdimą darbą dirbantis žmogus yra nuolat statinėje būsenoje, o tai yra labai varginantis kūnui dalykas.
„Pavyzdžiui, sąnariuose maistinių medžiagų pernešimas vyksta tik judant“, – pridėjo pašnekovas.
Artėjant žiemai – papildoma rizika akims
Pasak jo, teigiamai sveikatai gali padėti ir stalai, kurių poziciją galima keisti ir tam tikrą laiką leidžia dirbti stovomis. Tai ypač gerai apatinei nugaros daliai.
„Stovėdamas žmogus šiek tiek juda. Juk stovint nebūni kaip įbestas: juda sąnariai ir jie gauna maistinių medžiagų. Kodėl kartais žmogus skundžiasi, kad sustingo sąnariai? Dėl to, kad šiems trūksta maistinių medžiagų“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto visą darbo dieną praleisti stovomis – taip pat ne geriausia išeitis, nes tuomet per daug krūvio tenka kojoms. „Jei jau dirbama tik stovint, tada reikia turėti specialias aukštas kėdes, kurios leidžia prisėsti, kad nuimtų krūvį nuo kojų. Juk stovint kojų būsena yra statinė ir sulėtėja kraujotaka“.
A. Kaminskas pabrėžė, kad galvojant apie darbo sąlygas reikia nepamiršti, jog kai kuri žala gali pasireikšti tik po ilgų metų. Todėl net būdamas jaunas darbuotojas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis dirba.
Kalbėdamas apie biuro aplinką A. Kaminskas vardijo, kad čia reikia atkreipti dėmesį į oro kokybę, apšvietimą.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad dirbant kompiuteriu nespigintų per daug tiesioginių saulės spindulių. Dažnai sakoma, kad štai turime užuolaidas, bet jos kartais būna peršviečiamos ir tai yra nepakankama. Tai daro žalą regai nuolat žiūrint į kompiuterio ekraną“, – kalbėjo A. Kaminskas.
Artėjant šaltajam metų sezonui specialistas priminė ir šildymą, kuris sausina orą. O sausas oras dirbant su kompiuteriu gali itin paveikti akis: „Kai žmogus dirba labai susikaupęs, jis daug rečiau mirksi. Tuomet akys greičiau sausėja“. Todėl, pasak pašnekovo, biure reikėtų papildomo drėkinimo ir turėti oro drėkintuvus. Įprastai oro drėgmė biure turėtų būti 40-60 proc., tačiau šildymo metu ji gali nukristi ir iki 30 proc. ar dar mažiau.
Jei darbe dažnai pradeda skaudėti galvą, A. Kaminskas siūlė pasikonsultuoti su akių gydytoju, nes tai gali būti ir regėjimo sukelta pasekmė. Taip pat tokį negalavimą gali sukelti nevėdinomos ar prastai vėdinamos patalpos.
„Bet vėdinimas labai svarbus ne tik dėl deguonies patekimo, bet ir dėl bakterijų. Juk užterštą orą reikia pašalinti, o ne visą laiką kvėpuoti vieni kitų iškvėptu oru. Kadangi dabar daugelyje vietų langai yra labai sandarūs, svarbu nepamiršti patalpų reguliariai vėdinti“, – priminė vyras.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
