Rugpjūčio gale Kaune pasirodė analogijų Lietuvoje neturintys kelio ženklai – ant kelio, likus 30 ir 15 metrų iki pėsčiųjų perėjos, nupaišyti rombai. Tiesa, jų reikšmė nėra oficiali, mat tokio ženklinimo Kelių eismo taisyklės (KET) nenurodo. Kaip gimė tokio unikumo idėja, Savivaldybė taip pat dar nenurodė, o ir žurnalistas Dainoras Lukas užminė mįslę – nejau idėja pasiskolinta?
[galerija kiek=”4″]
Naujas miesto gatvių ženklinimas socialiniuose tinkluose paskatino aršias diskusijas: vieni pritarė tokiam perspėjimui, kiti jį tapatino su „Pagrindinis kelias“ ženklu, atsirado ir tų, kurie net nesuprato, kam to reikia. Visgi Kauno miesto savivaldybė, po pirmųjų rombų A. Juozapavičiaus pr., išplatino pranešimą su paaiškinimu.
„Sprendimams, kurie padės išsaugoti gyvybes, negailėsime nei laiko, nei pinigų. Naujasis ženklinimas yra dar vienas būdas atkreipti vairuotojų dėmesį ir priminti, kad dėl kelių sutaupytų minučių neverta prarasti viso gyvenimo“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.
Kauno gatves galima sumaišyti su Japonijos?
Nors praėjo jau nemažai laiko, diskusijos nesibaigia, priešingai, atrodo, mintį keičia nauja mintis. Šįkart plinta ženklinimo pasiskolinimo idėja. Žurnalistas D. Lukas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino kitoje šalyje matytais vaizdas: tiesa, prieš perėjas kelias atrodo identiškai Kaunui.
„Čia ne Kaunas, o gatvės Japonijoje. Kaip tik toje šalyje liepos mėnesį lankėsi Kauno meras. Kažkaip netyčia labai panašūs ženklai netrukus atsirado ir Kaune. Bent jau Savivaldybė nepaskelbė, kas yra šių savavališkai įrengtų ženklų idėjos autorius. Japonijoje tai yra oficialūs ženklai, įspėjantys, kad priekyje yra perėjos“, – vaizdą nuotraukose komentavo žurnalistas.
Ir, iš tiesų, BNS duomenimis, Visvaldas Matijošaitis liepos 25-rugpjūčio 6 dienomis lankėsi Japonijoje, kur vyko Lietuvos šimtmečiui skirtas festivalis „Lietuva dabar“.
Renginių ciklas buvo rengtas siekiant supažindinti japonus su Lietuva ir Kaunu. Bet gal įvyko dvigubi mainai, ir Kaunas pažino Japoniją taip gerai, kad po avaringų situacijų perėjose susižavėjo kelių ženklinimui ir pritaikė jį Kaune?
Visgi, yra vienas esminis skirtumas tarp Kauno rombų ir Japonijos rombų. Pastarojoje valstybėje jie yra teisėti ir oficialūs, o Lietuvoje kauniečių ženklinimas yra saviveikla, nes tokio ženklinimo KET nėra, o, kaip ir teigė pati miesto valdžia, tai buvo eksperimentas, kurį sugalvojo Savivaldybė.
Rombai – Kauno saviveikla
D. Luko „savavališkai įrengtų ženklų“ išsireiškimas ne iš piršto laužtas. Pasak Susisiekimo ministro patarėjo Vidmanto Pumpučio žymėjimas ministeriją „sumėtė“. Tam pagrįsti jis išskyrė kelias priežastis: Kelių eismo taisyklės (KET) tokio ženklinimo nenumato, o ir rombo simbolis čia turi kitokią prasmę – pagrindinio kelio.
Tokiai nuomonei pritaria ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos Krikščionys demokratai. Kauno miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko Vyganto Gudėno teigimu, Savivaldybė bando išrasti savas kelių eismo taisykles, kurios nėra niekur aptartos, išanalizuotos ir jų naudingumas neištirtas. Pirmininkas mano, kad naujasis kelių ženklinimas rombais klaidina vairuotojus.
V. Gudėnas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Petrauską prašydamas pateikti informaciją, kiek lėšų išleista ir iš kokių šaltinių Kauno miesto gatvių ženklinimo ,,rombais“ darbams ir įvardinti šios iniciatyvos autorių.
