Dar prieš 10-etį pirkto namo istorija persikėlė į teismus. Kaunietį Mindaugą Snarskį statytojai kaltina negrąžinant skolų. Pats M. Snarskis neneigia, kad visos sutartos sumos nesumokėjo, bet, jo teigimu, patys statytojai neatliko visų numatytų darbų.
Kauno apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo, tačiau sprendimas netenkino nė vienos iš pusių. Šio klausimo šią savaitę ėmėsi Kauno apygardos teismas.
Dešimtmečio istorija
Namą pakaunėje, Giraitėje, M. Snarskis pirko dar prieš dešimtmetį, o konfliktai su statytojais tęsiasi iki šiol. „Esmė yra pats principas, kad žmogus vaidina labai gerą, tarsi iš žurnalų viršelių žmogų, o iš tiesų teisme neigia skolas, neigia parašus“, – DELFI teigė NT vystytojai Artūras Kaluina ir Šarūnas Sinkevičius.
Konflikto priežastis – 50 tūkst. litų (bevek 14,5 tūkst. eur) suma. Teigiama, kad būtent tokią sumą vystytojams liko skolingas M. Snarskis. Pastarasis tikina, kad siekė sutarti be teismų, tačiau situacijos išspręsti nepavyko.
„Ką reiškia siūlė? Pirmiausia į spaudą prirašo įvairiausių dalykų, o paskui kaip šlapiu skuduru per veidą: tai gal taikomės? Mes jam pasakėme: klausyk, vyruti, čia jau ne piniguose esmė. Mes kalbame ne apie pinigus, o principą. Jei būtų žmogelis, kuris neturi iš ko mokėti, tai ir sakytum: atiduosi, kai turėsi. O dabar vaikšto po visą Giraitę ir pasakoja, kad tiems lochams nemokės. Tai buvo mūsų trijų santykiai. Dabar jis mums skolingas ir tiesiog neatiduoda pinigų. Taip išeina, kad visi, kurie sąžiningai sumokėjo, lieka kvailio vietoje“, – sako A. Kaluina.
Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad M. Snarskis turi grąžinti dalį sumos, tačiau byla persikėlė į aukštesnės instancijos teismą. „Mes nė karto nekeitėme savo pozicijos, nei kažką slėpėme. Mums to nereikia, nes mes esame teisūs ir viską sakome taip, kaip yra. Mes nesukame galvos, nes esame teisūs. O pas jį kiekvieną teismo posėdį vis kita nuomonė. Jis mus kaltina, o mes teismui pateikiame nuotraukas. Jis mums vėl aiškina, o mes vėlgi turime nuotraukas. Jis sako, kad kažkas nepadaryta, o tada yra ekspertizė“, – sako Š. Sinkevičius.
Spaudimui nežada pasiduoti
M. Snarskis pasakoja visiškai kitokią konflikto istoriją. „Situacija labai paprasta. 2008 metais buvo pirktas namas ir buvo iki galo neatlikti darbai, nepasirašyti priėmimo-perdavimo aktai, yra brokas. Iki galo niekas taip ir nebuvo išspręsta, todėl mes esame teisminiame procese. Dabar mes esame antroje instancijoje. Pirma instancija sumažino jų reikalavimus nuo, sakykime, 100 proc. iki 70 proc. Tai jų reikalavimai jau sumažinti trečdaliu. Aš tikiuosi, kad antra instancija apskritai panaikins reikalavimus, tačiau tai jau teismo sprendimas“, – tikisi M. Snarskis.
Vieno iš greičiausiai besiplečiančių Lietuvos miestelių gyventojas oponentų kaltinimus sukčiavimu priima su šypsena. „Siūlyčiau pasidomėti, kas yra tie asmenys A. Kaluina ir Š. Sinkevičius. Pasidomėkite, kiek buvo teisminių procesų, kiek bylų, kiek VMI iškeltų bylų dėl mokesčių vengimo jiems ar su jais susijusioms įmonėms. Galiausiai galimai neteisėtais būdais iš daugumos situacijų išplaukę sausi, nebijo ir toliau veikti tais pačiais metodais. Visą savo gyvenimą, visose savo veiklose, kad ir kur bebūčiau, skaidrumo standartais visuomet vadovavausi. Todėl esu ramus ir atviras. Šioje vietoje net nėra ką diskutuoti“, – teigia M. Snarskis.
Be to, M. Snarskis taip pat tikina, kad tokiu būdu spaudžiamas ne jis vienas. „Aš ne kartą siūliau, kad jie ateitų ir užbaigtų darbus ir mes baigtume šituos reikalus. Kai kuriuos darbus teko daryti patiems, kai kurie darbai net iki šiol nėra atlikti, nors mes ten gyvename nuo 2008 metų rugpjūčio. Aš norėjau išvengti teisminių ginčų ir laiko gaišaties, pats pasikviečiau ekspertus, kurie įvertino neatliktus darbus ir pasiūliau, kad tam tikrą sumą pridėsiu pats.
Tai netiko. Reikalauja mokėti visą sumą, reikalauja mokėti delspinigius nuo 2008 metų, nors dalis darbų neatlikta iki šiol. Tiesą pasakius, toks aš buvau ne vienas, kurį teroro būdu bando spausti – mūsų gatvelėje buvo mažiausiai trys. Buvo žmonių, iš kurių jis gąsdinimo, spaudimo būdu išsireikalavo pinigus. Iš manęs jis tokiu būdu neišsireikalaus“, – sako pakaunės gyventojas.
M. Snarskis teigia, kad ne kartą bandė rastų taikų sprendimo būdą, tačiau abiem pusėm sutarti nepavyko, o konfliktas persikėlė į teismus. „Aš neneigiu. Yra sutartis, pagal kurią turėjo būti užbaigti darbai ir turėjo būti sumokėta. Darbai nebuvo užbaigti, o kai kurie atlikti nekokybiškai.
Aš neneigiu, kad iš mano pusės buvo pasiūlymas: sėdame prie vieno stalo ir susideriname. Suma negali būti tokia, nes darbai nėra atlikti. Tas pasiūlymas buvo atmestas. Asmeniškai kalbėjau su Š. Sinkevičiumi. Sprendimo ne tik kad nepavyko rasti, o su A. Kaluina pokalbiai baigdavosi puolimu, gąsdinimais ir net rankas į darbą bandė paleisti. Š. Sinkevičius supranta, kad tai yra ambicijų karas. Jis pats sprendimų priimti negali, nes yra priklausomas nuo A. Kaluinos.
Iš mano pusės buvo pasiūlymas įsivertinti neatliktų darbų apimtis ir už atliktus darbus sumokėti. Tuomet gavau gąsdinimą, kad bus atjungtos komunikacijos ir t. t. Trumpai tariant, tai 1990 metų banditizmo būdai. Kaip bepasibaigtų procesas, tikiuosi, tai jiems bus pamoka, kad šiais laikais jau negali dirbti banditizmo principais. Kitas dalykas, kad pagaliau viskas išsispręs“, – sako M. Snarskis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
